Šiuo metu Rusijos ir Ukrainos diplomatiniai ryšiai, regis, yra sustingę. Nors pasaulinė bendruomenė stebi kiekvieną judesį su viltimi, kad atsiras bent mažiausias ženklas apie galimą atšilimą, oficialūs pareiškimai rodo ką kita.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad tarp abiejų šalių šiuo metu nevyksta jokie naujų memorandumų projektų apsikeitimai. Tokia situacija rodo ne tik abipusio nepasitikėjimo gilėjimą, bet ir tai, kad realių diplomatinių kontaktų, galinčių sušvelninti konfliktą, dabar iš esmės nėra.
Peskovas nurodė, kad Rusija vis dar koncentruojasi į antrajame Stambulo derybų etape pasiektų susitarimų įgyvendinimą.
Tiesa, šie susitarimai jau seniai prarado aktualumą, dauguma jų taip ir liko teorijoje, nes nuo 2022 metų Rusijos invazijos pradžios karo veiksmai tik plėtėsi. Tokios kalbos apie senų susitarimų svarbą, kai tuo pat metu Ukrainos miestai atakuojami raketomis, atrodo ciniškai.
Ukrainos pozicija šiuo klausimu taip pat išlieka skeptiška. Prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pareiškęs, kad Rusijos strategija yra vilkinti ir ištempti derybų procesą, kad būtų išvengta naujų sankcijų ar net sušvelninti jau esamus apribojimus.
Ukraina tuo metu stovi prie sunkios dilemos – derėtis su agresoriumi ar tęsti pasipriešinimą be aiškaus politinio sprendimo horizonte.
Dar anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova paskelbė, kad trečiasis derybų etapas teoriškai galėtų įvykti po birželio 22 dienos. Tačiau realybėje jokie konkretūs žingsniai šio susitikimo link nebuvo padaryti.
Pranešimai apie galimus derybų projektus – tai daugiau triukšmas, skirtas sukurti iliuziją apie pasirengimą kalbėtis, o ne tikras diplomatinis procesas.
Visa tai rodo vieną dalyką – šiandien nėra jokių realių garantijų, kad artimiausiu metu įvyks proveržis. Diplomatijos pauzė gali trukti dar ilgai, ypač jei nė viena pusė nemato prasmės realioms nuolaidoms ar kompromisui.
O kol kas, vietoje derybų – pareiškimai, o vietoje susitarimų skrieja raketos ir griaunamos gyvenvietės.
