Žvelgiant iš Europos sostinių – didėja nerimas dėl galimos karinės konfrontacijos su Rusija, kurios ginkluotės gamybos tempai sparčiai auga. Ekspertai ir politikai vis dažniau kelia klausimą – ar įmanoma išvengti konflikto, kuris dar prieš kelerius metus atrodė kaip mažai tikėtinas?
Maskva akivaizdžiai stiprina savo karinį potencialą. Gamina daugiau raketų, bepiločių ir amunicijos nei spėja sunaudoti kare Ukrainoje. Tai kelia nerimą Europos sostinėms.
JAV ir Izraelio smūgiai Iranui tik dar labiau išbalansavo pasaulinį saugumo jausmą, net jei Donaldas Trumpas paskelbė apie „išankstinį ugnies nutraukimą“.
NATO viršūnių susitikimas Hagoje prasidėjo su viltimi, kad Trumpas patvirtins įsipareigojimus dėl penktosios straipsnio galiojimo, bet Europoje tikėjimo Vašingtonu mažėja.
G7 susitikime jis garsiai stebėjosi, kodėl Rusija nėra pakviesta dalyvauti, o tai ne vieną sąjungininką privertė abejoti JAV pozicija.
Pavojaus židinys – Baltijos šalys
Nors tiesioginis karas su NATO kol kas atrodo mažai tikėtinas – Rusija neturi pakankamai pajėgų antram frontui – Baltijos šalys tampa vis dažnesniu galimo konflikto scenarijų epicentru.
Lietuva, Latvija ir Estija ribojasi su Rusija ir Baltarusija, o jose vis dar yra nemažai rusakalbių gyventojų. Pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, agresija gali prasidėti per artimiausius penkerius metus.
Danijos pareigūnai įspėja. lad tam gali pakakti ir pusmečio. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per Sankt Peterburgo ekonomikos forumą tiesiai pareiškė, kad visa Ukraina – „istorinė Rusijos dalis“.
Tai yra signalas, kad Kremliaus ambicijos nesibaigia ties Dniepru.
Konflikto pradžia – provokacija ar hibridinis puolimas?
Kaip galėtų prasidėti karas? Ekspertai įvardija potencialų scenarijų – traukinio Kaliningradas–Maskva sustabdymas Lietuvoje, esą dėl incidento ar „grėsmės rusams“.
Tai galėtų tapti pretekstu Maskvai pasiųsti karius „apsaugai“. Tuo pačiu metu Rusija gali surengti jūrų blokadą Baltijos jūroje, užimti strateginius uostus ar net nutraukti Suvalkų koridorių, atskirdama Baltijos šalis nuo likusios NATO.
Tokiu atveju aktyvuojamas NATO 5-asis straipsnis – Baltijos šalys įgyja teisę ginti teritoriją, o sąjungininkės privalėtų reaguoti. Nors reali NATO reakcija priklausytų nuo politinės valios, artimiausios šalys – Lenkija, Suomija, Švedija – greičiausiai veiktų nedelsiant.
Karo pasekmės – žmonės, ekonomika, infrastruktūra
Net ir lokali karinė operacija gali turėti milžiniškas pasekmes – masines aukas, milijonus pabėgėlių, sugriautą infrastruktūrą. „Bloomberg“ skaičiavimais, globalus BVP per pirmuosius karo metus smuktų 1,3 proc. – apie 1,5 trilijono dolerių.
Europos Sąjungos nuosmukis siektų apie 1,2 proc., o Baltijos šalių – net 43 proc. Kiti regionai – nuo Vokietijos iki Suomijos, taip pat patirtų ženklius nuostolius.
Rusijos nuostoliai būtų mažesni, apie 1 proc., nes jos ekonomika jau iš dalies atsiribojusi nuo Vakarų ir remiasi karine gamyba. Tačiau tai tik paviršinis stabilumas. Karas įsisiūbavus, krizė paliestų ir finansų rinkas, ir energetikos sistemas, ypač jei būtų atakuojami uostai ar povandeniniai kabeliai.
Alternatyva – sunkus ir ilgas taikos kelias
Nors karo pavojus realus, kai kurie analitikai mato kitą kelią – taikos susitarimą tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai pareikalautų JAV ir Europos aktyvumo, saugumo garantijų ir net Kinijos įsitraukimo. Pastaroji, kaip Kremliaus partnerė, galėtų daryti spaudimą Maskvai.
Tačiau tokia taika – mažai tikėtina. Europa jau sumokėjo už bandymą atsiriboti nuo rusiškos energetikos, o Pekinas linkęs palaikyti ilgalaikį konfliktą, kad nukreiptų Vakarų dėmesį nuo savo interesų.
Pats Putinas kol kas nerodo jokių kompromiso ženklų.
Kol kas realiausias scenarijus – nei pergalė, nei taika, o ilgas, sekinantis konfliktas, kurio pabaiga priklausys ne nuo vienos šalies sprendimo, o nuo plataus masto derybų.
Ir nors NATO įsipareigojimai veikia kaip atgrasymo priemonė, Baltijos šalys turi ruoštis ir blogiausiam. Nes geopolitika, deja, nesivadovauja sveiku protu, o tik interesais.
