Liūdesį melancholiją gali nuvyti… žuvis. Bet ne kažkokia peršaldyta jūros lydeka, o žinoma, tos žuvų rūšys, kuriose gausu riebiųjų Omega-3 rūgščių. Šios rūgštys dalyvauja hormonų apykaitoje, padeda palaikyti emocinį atsparumą ir pasipriešinti depresijai.
Tad tegu ant jūsų stalo dažniau būna silkės, sardinių, skumbrės, tuno, o jei galima, tai ir upėtakio bei lašišos.Norėdami padidinti atsparumą stresams vartokite moliuskus.
Dribsniai nuo neurozės
„Laimės hormonų” endorfinų yra šokolade ir avižose. Vadinasi anglų tradicija pradėti dieną su avižine koše turi prasmę!
Atsikratyti streso padeda saldi raudona paprika. Joje yra medžiaga, analogiška hormonui kortizonui, reguliuojančiam nervinę įtampą.
Krakmolingas maistas sumažina adrenalino lygį. Todėl nusiraminti padeda… daug krakmolo turinčios bulvės, išvirtos su lupenomis.
Geriausiai nuotaiką pakelia braškės ir avietės. Su plakta grietinėle!
Antidepresinį poveikį turi: bananai, pomidorai, avokadai, greipfrutai, žalieji obuoliai.
Bananuose yra alkaloidas karminas, kurio pagrindą sudaro ne mažiau žinomas meskalinas –„laimės narkotikas”. Užkąsti banano gerai, jei esate susijaudinęs, pavyzdžiui, prieš egzaminą.
Abrikosai ir persikai padeda susierzinus.
Rūgštynės, špinatai, ridikai padės esant įtampai ir nuovargiui.
Užmėtykim depresiją riešutais!
Atsisveikinti su niūria nuotaika padės turtingi vitaminais E, C, beta – karotinu ir selenu, produktai.
Selenas veikia kaip antioksidantas ir stimuliuoja ypatingo fermento, padedančio skaidyti ir šalinti iš organizmo oksidantus, gamybą.
Todėl kai kurie mokslininkai mano, kad selenas yra svarbi priemonė depresijos profilaktikoje, ypač didmiesčių gyventojams. Geriausi seleno šaltiniai – daiginti kviečiai ir avižos, grybai (paruošti maistui be acto), graikiški riešutai, šparagai, aguročiai, patisonai ir salierai.
Viskas, kas neskanu – gniuždo psichiką
Gydytojų psichiatrų nuomone, bet koks neskanus ir vienodas maistas mažina emocinį foną, provokuoja chroninį nuovargį. Dažnai, griebdamiesi griežtos dietos, kurią sudaro nemėgiami produktai, žmonės traumuoja save psichologiškai, o tai gali baigtis tikru nerviniu sutrikimu.
Be to, kai žmogų kamuoja užsitęsusi depresija, jo skoniniai pojūčiai keičiasi – maistas atrodo be skonio, tarsi vatinis, nedžiugina mėgstamiausi skanėstai. Tačiau ligonis grynai mechaniškai ima daugiau valgyti. 30 proc. žmonių, sergančių depresija, tunka.
Psichiatrijoje yra sąvoka – dietinė depresija. Jos aukomis dažniausiai tampa moterys, sekinančios save dietomis. Smegenys negauna pakankamai naudingų medžiagų ir siunčia nerimo, įtampos signalus. Žmogus jaučiasi nelaimingas, nepatenkintas, jį pradeda erzinti artimieji.
Mono dietų mūsų psichika taip pat nemėgsta. Jei, pvz. ilgai gersite tik kefyrą, sutrikus organizmo metabolizmui, ims kauptis ketaus dalelės, kurios sekina smegenis ir kenkia širdžiai.
