Daugelyje Europos šalių dviratis yra viena iš populiariausių susisiekimo priemonių. Dviračių takai įrengiami greta automobilių juostų bei pėsčiųjų takų. Vis labiau šis prietaisas suvokiamas ne tik kaip žaislas vaikams, o ir kaip susisiekimo, poilsio ir darbo priemonė.
Šiuo metu pasaulyje yra apie vienas bilijonas dviračių – o tai dvigubai daugiau nei mašinų. Yra ne mažai pasaulyje vietų, kur dviratis yra pagrindinė susisiekimo priemonė. Be to, tai labai populiari poilsio forma – keliaujant dviračiu, galima aplankyti ne mažai įdomių vietų, pakvėpuoti grynu oru ir, žinoma, pasportuoti.
O kaip Lietuvoje? Galima pasidžiaugti, kad ir mūsų tėvynėje dviratis po truputį įgauna vis didesnę reikšmę – be to, šiltuoju sezono metu vis dažniau pamatysi juo vykstančius į darbą. Be kita ko, Lietuvoje žmonės vis dažniau renkasi dviratį kaip poilsio formą, o dviračių trasos įvairiuose Lietuvos kampeliuose tampa mėgiamos vietos tokiam poilsiui. Kadangi šiltasis metų laikas jau čia pat, pažvelkime, kokius maršrutus siūlo mūsų turizmo centrai įvairiuose Lietuvos regionuose.
Dviračių trasos Lietuvoje: Neries regioniniame parke
Turbūt pati žinomiausia dviračių trasa yra Vilniaus apskrityje Neries regioniniame parke. 23 kilometrų ilgio trasa driekiasi per visą kairįjį Neries krantą. Trasos pritaikomumą kelionei liudija visą maršrutą lydinčios rodyklės bei nuorodos. Visas žiedinis maršrutas parengtas taip, kad keliaujantieji galėtų pamatyti kuo daugiau gamtos ir kultūros vertybių. 
Pasak Neries regioninio parko direkcijos, didžiausia trasos grožis glūdi Neries slėnyje ir jį supančiuose miškuose, iš kurių patys seniausi ir natūraliausi paskelbti ES svarbos Natura 2000 teritorija. Čia susipina kelių tipų kraštovaizdžiai: vaizdingi kalvynai, žaliuojančios paslaptingos griovos, retųjų augalų prieglobstis – upelių slėnių pievos, miškai ir raguvos.
Pakeliui galima aplankyti Neries slėnyje XVIII a. pastatytą Panerių dvarą, kuriame įkurtas parkas su liepų alėja, pamatyti Verkšionių „Užkeiktos veselios“ akmenis, Padūkštų pilkapyną, kuriame išliko 33 pilkapiai, smėlingas raguvas, Perklynės kalną ir dar daugybę kitų regioną garsinančių vietų.
Neries regioninio parko lankytojų centre galima ne tik pailsėti, bet ir iš arčiau susipažinti su šio krašto gamtos ir kultūros vertybėmis, kurios pristatomos ten įrengtoje ekspozicijoje.
Dviračių trasos Lietuvoje: Aukštaitijos nacionalinis parkas
Pažintinė kelionė dviračiais po Aukštaitijos nacionalinį parką trunka net 2 dienas, nes visas maršruto ilgis – 70 km. Nors trasa ilga, bet visai nesudėtinga. Ši trasa sujungia abi Aukštaitijos nacionalinio parko dalis: tiek šiaurinę, tiek pietinę, todėl kelionė dviračiu bus daug turiningesnė nei keliaujant pėsčiomis ar vandeniu.
Keliaujant šiuo maršrutu, aplankomos visos įdomiausios parko vietos, kurios leidžia susipažinti su Aukštaitijos nacionalinio parko gamtiniu ir kultūriniu paveldu, tokiu, kaip Gaveikėnų vandens malūnas, Pabaluošės kadagynas, Senovinės bitininkystės muziejus, Pakaso vandens malūnas, Papiliakalnės ir Linkmenų piliakalniai bei geomorfologinis gamtos paminklas Ladakalnis, Kaltanėnų valstybinės svarbos urbanistikos kompleksas, Kaltanėnų ąžuolas, Obelų rago kadagiai, Šakarvos pilkapiai ir kitos žymios vietos.
Dviračių trasos Lietuvoje: Dzūkijos nacionalinis parkas
Dzūkijos nacionaliniame parke įrengtos net trys trasos keliaujantiems dviračiais. 27 kilometrų ilgio maršrutas supažindina su Skroblaus upelio slėnio gamta – gausiais šaltiniais, savita augmenija bei gyvūnija, vaizdinga Bakanauskų pelke. Kultūrinėmis tradicijomis bei žmogaus rankų sukurto kraštovaizdžio harmonija garsėjantys Margionių bei Kapiniškių kaimai leidža iš arčiau susipažinti su to krašto lietuviškuoju paveldu.
Keliaujant antruoju maršrutu (jo ilgis – 40 km), jūsų laukia pažintis su Dzūkijos šilais, žemyninėmis kopomis, vaizdingais Ūlos ir Merkio upių slėniais, kultūros paminklų gausa išsiskiriančiu etnografiniu Zervynų kaimu.
Ir galiausiai trečiasis apie 35 kilometrų ilgio maršrutas supažindina su Čepkelių raisto pakraščių gamta, atskleis vaizdingus senosios bitininkystės reliktus, leis iš arčiau pamatyti etnografinį Musteikos kaimą ir paukščių įvairove pasižyminčius Grybaulios tvenkinius.
Dviračių trasos Lietuvoje: Kuršių Nerijoje
Dar įdomesnė kelionė laukia po Kuršių Neriją. Ir ne vien todėl, kad ji yra jūros regiono kraštas su visai kitokia gamta, o todėl, kad Kuršių Nerija – tai lyg atskira civilizacija, su savomis tradicijomis, savo kultūriniu palikimu, su kitokia ten gyvenančiųjų savimone. Tad, kad geriau būtų galima pažinti šį kraštą, sudarytas net 50 km ilgio maršrutas.
Kelionės prasideda Klaipėdos miesto I-oje perkėloje ir tęsiasi per visą Kuršių Neriją iki pačios Nidos, aplankant Lietuvos jūrų muziejų, Delfinariumą, Raganų kalną, Akmeninių skulptūrų parką, Kuršių Nerijos nacionalinį parką, Saulės laikrodį, paminklą G. L. Rėzai, Nidos bažnyčią ir dar daugybę įdomių to krašto paminklų – patikėkit, kelionė tikrai neprailgs.
Kadangi aktyvus poilsis ant dviračių vis labiau populiarėja, žmonės pradeda vis dažniau dalintis informacija apie esamas dviračių trasas, tinkančias pažintinėms kelionėms. Daugiausia informacijos galima rasti interneto tinklalapiuose. Čia žmonės įkelia įvairiausių trasų maršrutus ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir kaimyninėse šalyse, dalinasi žiniomis apie pamėgtas trasas bei jų privalumus ir pan. Tad, jei turite dviratį, pirmyn – juk tai pati geriausia galimybė pailsėti, pasportuoti ir susipažinti su Lietuvos kultūriniu palikimu bei pasakiško grožio gamta. Tokios dviračių trasos Lietuvoje yra nemokamos, o įgyta patirtis bei smagiai praleistas laikas – neįkainojami.
