Šiuo metu pasaulio geopolitinėje arenoje tvyro milžiniška įtampa. Po staigaus ir galingo JAV smūgio į Irano branduolinius objektus diplomatiniai ryšiai tarp didžiųjų valstybių ima braškėti – vienos tyli, kitos skuba derinti savo pozicijas.
Tylos pasirinkimu išsiskiria ir Vladimiras Putinas, kuris kol kas neplanuoja tiesioginio kontakto su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, nepaisant pastarojo agresyvių veiksmų.
Tuo pat metu Iranas rodo itin didelį susirūpinimą, jo diplomatijos vadovas nedelsiant keliauja į Maskvą siekdamas išsiaiškinti, kokią poziciją iš tiesų pasirinks Kremlius.
Tokia įvykių seka kelia daug klausimų ne tik dėl būsimos pasaulio saugumo architektūros, bet ir dėl to, kaip greitai gali keistis aljansai bei interesų linijos. Iranas atsiduria tarp dviejų milžinų – vienas smogia, kitas stebi. Ar Vladimiras Putinas pasirinks viešą tylą, ar ruošia atsaką už uždarų durų?
Putinas tylės, bet ar ilgai?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip praneša Kremlius, neketina artimiausiu metu bendrauti su JAV vadovu Donaldu Trumpu po JAV smūgių Irano branduoliniams objektams.
Tačiau kartu priduriama, kad tokia komunikacija gali būti labai greitai suorganizuota, jei to prireiks. Valstybinė agentūra TASS pabrėžia, kad sprendimai gali būti priimti akimirksniu, jeigu situacija ims dar labiau kaisti.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Aragčis pareiškė, kad nedelsiant vyksta į Maskvą. Anot jo, jau pirmadienį vyks „rimtos konsultacijos“ su Putinu.
„Iranas turi strateginę partnerystę su Rusija“, – pabrėžė diplomatas, duodamas aiškų signalą, jog Teheranas tikisi iš Kremliaus ne tik supratimo, bet ir realios paramos šio konflikto akivaizdoje.
JAV smūgis: „viskas nušluota nuo žemės“
Donaldo Trumpo žodžiai, ištarti šeštadienio vakarą JAV laiku (Lietuvos – sekmadienio rytą, red. past.), skambėjo griežtai ir be dviprasmybių. JAV smogė trims Irano atominiams objektams, Fordo, Natanz ir Isfahano, ir, pasak prezidento, šie objektai buvo visiškai sulyginti su žeme.
JAV vadovas taip pat paragino Iraną pradėti taikos derybas, kitaip įspėjo – būsimi smūgiai bus dar labiau pražūtingi.
Iranas neliko skolingas. Atpildas buvo akivaizdus, mat raketos paleistos į Izraelio teritoriją, taikytasi į Tel Avivą ir Haifą. Tačiau anot Reuters šaltinių, prieš JAV smūgį Iranas jau buvo spėjęs perkelti itin svarbią branduolinę įrangą į kitas vietas, taip bandydamas išvengti visiško technologinio nuostolio.
Derybos sustabdytos
Po to, kai Izraelis pradėjo karinę operaciją prieš Iraną, Teheranas paskelbė stabdantis visus branduolinės sutarties derybų procesus su JAV. Šie pokalbiai, kurie tęsėsi nuo balandžio vidurio, iš pat pradžių nebuvo palankiai vertinami nei Izraelio, nei dalies JAV politikų.
Nemažai analitikų mano, kad Izraelio smūgių tikslas yra priversti Iraną sutikti su sąlygomis, kurios iš esmės būtų naudingos tik Vašingtonui ir Tel Avivui.
Europiečiai ragina grįžti prie stalo
Europos šalys, tarp jų Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir visa Europos Sąjunga, paragino Iraną grįžti prie derybų stalo.
Tačiau Teherano pozicija išlieka aiški – kol tęsiasi Izraelio smūgiai, apie bet kokius dialogus su JAV nėra nė kalbos.
Visa ši situacija rodo, kad artimiausios dienos gali būti lemiamos ne tik Artimųjų Rytų likimui, bet ir pasaulinės tvarkos pusiausvyrai. O jei Vladimiras Putinas nuspręs peržengti tylos ribą – tai gali būti momentas, kai į konfliktą įsitrauks dar vienas didysis žaidėjas.
