Dirbtinio intelekto (DI) plėtra pasaulyje įgauna neregėtą pagreitį. Anksčiau buvusi tik technologinė naujovė, šiandien DI tampa struktūrinės transformacijos varikliu, keičiančiu visą darbo rinkos kraštovaizdį. Įmonės siekia didesnio našumo, mažesnių sąnaudų ir greitesnių sprendimų.
Tačiau vis dažniau kyla klausimas, kokia kaina visa tai bus pasiekta? DI atveria naujas galimybes, bet kartu kelia ir nemažai rizikų. Viena jų, tai darbo vietų mažėjimas, ypač tarp biuro darbuotojų, administratorių, kai kurių specialistų bei techninių pareigybių. Didžiausios pasaulio korporacijos šį procesą jau pradėjo ir apie tai kalba atvirai.
Technologijų bendrovės, tokios kaip „Amazon“, tampa simboliniu šių pokyčių veidu. Įmonės vadovas Andy Jassy neseniai patvirtino, kad artimiausiais metais bendrovėje bus mažinamas darbuotojų skaičius dėl sparčiai diegiamų DI sprendimų. Pasak jo, nors pokyčiai nebus staigūs, ilgainiui jie taps neišvengiami, didesnis efektyvumas lems mažesnį žmonių poreikį tam tikrose srityse.
„Amazon“ viešai pripažino, kad dirbtinio intelekto agentai iš esmės keis ne tik darbo pobūdį, bet ir tai, kaip žmonės gyvena, priima sprendimus bei veikia kasdienybėje.
Ir tai visai ne vienetinė situacija. Kitos technologijų įmonės taip pat prognozuoja struktūrinius pokyčius. Kai kur netgi svarstoma, kad netrukus DI bus pajėgus pilnai pakeisti vidutinės grandies inžinierius ar analitikus, o darbuotojų vaidmuo sumažės iki sistemos priežiūros ir rezultatų vertinimo.
Kas laukia biuro darbuotojų?
Didžiausią grėsmę DI kelia toms profesijoms, kurių veikla grindžiama pasikartojančiais, taisyklėmis pagrįstais veiksmais. Tai apima duomenų analizę, ataskaitų rengimą, klientų aptarnavimą, dokumentų tvarkymą ir kitas tipines biuro užduotis. Manoma, kad per artimiausius penkerius metus net iki pusės šių pareigybių gali būti automatizuotos.
Tokie pokyčiai reikšmingai paveiktų darbo rinką. Kai kur prognozuojamas net kelių dešimčių procentų nedarbo augimas. Įmonės stengiasi išlikti konkurencingos, todėl investuoja į technologijas, kurios leidžia mažinti žmogiškųjų išteklių sąnaudas, tačiau visuomenei tai gali tapti socialiniu iššūkiu.
Lietuvoje laukia permainos
Nors apie DI poveikį darbo rinkai Lietuvoje dar kalbama nedrąsiai, pavojus yra realus. Lietuva turi gana stiprią paslaugų sektoriaus darbo rinką – finansų specialistai, teisininkai, draudimo darbuotojai, apskaitininkai, valstybiniai tarnautojai ir net kai kurie programuotojai visi jie dirba profesijose, kurias DI gali pakeisti per artimiausią dešimtmetį.
Didžiausia problema ta, kad daugelis įmonių vis dar neturi aiškios strategijos, kaip dirbtinį intelektą integruoti į veiklą. Neretai trūksta žinių, vidinių kompetencijų, o technologijos atrodo per brangios ar per sudėtingos. Dalis verslų baiminasi prarasti kontrolę, ypač kai DI sprendimai yra perkami iš trečiųjų šalių tiekėjų.
Tačiau neigiamos pasekmės išvengiamos tik tuo atveju, jei pokyčiams pasiruošiama iš anksto. Lietuva turi šansą būti ne pasyvi stebėtoja, o aktyvi dalyvė, jei bus imtasi atitinkamų veiksmų.
Ką reikėtų daryti?
Kad DI transformacija būtų ne grėsmė, o galimybė, būtinos kelių lygių priemonės:
Perkvalifikavimo programos: Žmonės turi būti skatinami mokytis naujų įgūdžių, tokių kaip technologinių, kūrybinių, strateginių. Svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą, kad darbuotojai galėtų perorientuoti savo kompetencijas pagal besikeičiančią paklausą.
Švietimo sistemos atnaujinimas: Mokyklos, kolegijos ir universitetai turi prisitaikyti ir dėstyti ne tik informacines technologijas, bet ir kritinį mąstymą, problemų sprendimą, tarpdisciplininius gebėjimus, kurie ilgainiui taps nepakeičiami net ir DI eroje.
Valstybinė DI strategija: Reikia nacionalinio plano, kaip Lietuva ketina valdyti DI plėtrą. Tai apima tiek reguliacinę aplinką, tiek verslo paramos priemones, tiek socialinio saugumo stiprinimą.
Socialinio saugumo stiprinimas: Darbuotojai, kurie praras darbą dėl automatizacijos, neturėtų likti be paramos. Reikalingi mechanizmai, užtikrinantys perėjimą iš vienos profesijos į kitą be finansinių ar socialinių praradimų.
Dirbtinio intelekto plėtra yra ne teorija, tai jau vykstantis procesas. Darbo rinkos pokyčiai jaučiasi šiandien ir toliau intensyvės artimiausiais metais. Nors DI suteikia verslui naujų galimybių, visuomenei tai tampa ir iššūkiu, ir užduotimi. Svarbu ne tik stebėti pokyčius, bet ir aktyviai į juos reaguoti, kad technologijos būtų naudingos visiems, o ne tik pažangiausiems.
Lietuvai šis laikotarpis, tai galimybė formuoti naują požiūrį į darbą, švietimą ir technologijų taikymą. Jei pasirinksime pasirengimo, o ne delsimo kelią, DI taps mūsų sąjungininku, o ne iššūkiu.
