Šiuo metu, kai pasaulinė įtampa pasiekia aukščiausią tašką, o vadinamasis „Pasaulio pabaigos laikrodis“ priartėjo prie vidurnakčio kaip niekada anksčiau. Vis dažniau kalbama apie išlikimo galimybes branduolinės grėsmės atveju.
Nors scenarijus skamba lyg iš apokaliptinio filmo, mokslininkai teigia, kad net po branduolinio sprogimo yra įmanoma išgyventi. Svarbiausia žinoti, kaip elgtis ir kur pasislėpti.
Tyrimą atlikęs Kipro Nikosijos universiteto hidrodinamikos specialistas Dimitris Drikakis nurodo, kad vos kelios mylios nuo epicentro esanti teritorija, vadinama „vidutinės žalos zona“, gali suteikti galimybę išlikti.
Modeliuojant tarpžemyninės balistinės raketos sprogimą, paaiškėjo, jog net ir esant tvirtose gelžbetoninėse patalpose, pavojus išlieka – sprogimo banga ir galingi oro srautai gali sužaloti ar net pražudyti.
Kur slėptis – ne visos vietos vienodai saugios
Tyrimo duomenimis, bet kokia tvirta konstrukcija, ypač betoninė, yra geresnis pasirinkimas nei atvira erdvė. Tačiau net tokios pastogės neapsaugo nuo oro smūgio, kuris gali nugriauti ar sužeisti net viduje esančius žmones.
Mokslininkas Kokkynakis įspėja, kad reikia vengti durų, langų ir koridorių. Šios vietos veikia kaip tuneliai, kuriuose sprogimo banga įgauna greitį ir jėgą. Daug saugiau yra būti kampuose ar siaurose patalpose, kur oras išsisklaido lėčiau.
Net ir tuose kambariuose, į kuriuos tiesiogiai atsitrenkia banga, išgyventi galima, tereikia glaustis prie kampo, esančio priešais sprogimo kryptį. Ten vėjo greitis ir slėgis smarkiai sumažėja, o tikimybė išvengti sužeidimų padidėja.
Kadangi nuo sprogimo akimirkos iki bangos atėjimo praeina tik kelios sekundės, veiksmai turi būti itin greiti.
Ką daryti vos pamačius blyksnį?
Užfiksavus ryškų šviesos blyksnį, lieka vos 7–10 sekundžių iki smūgio bangos. Per šį laiką reikia:
- atsigulti ant žemės veidu žemyn, kuo arčiau vidinės sienos ar po stalu;
- užsidengti galvą ir krūtinę rankomis – tai sumažina sprogimo bangos ir nuolaužų žalą;
- jokiu būdu nelįsti prie langų – stiklas gali sužeisti net už kelių kilometrų.
Ši „gulk ir prisidenk“ taktika tebėra aktuali – ji ženkliai mažina traumos riziką.
Kas po sprogimo – radiacijos grėsmė išlieka
Išgyvenus smūgio bangą, laukia kita grėsmė – radiacija. Gali būti pažeistos elektros linijos, dujotiekiai, kilti gaisrai. Dėl radioaktyvių dalelių per odą ar įkvėpimą gresia nudegimai, organų pažeidimai ir vėžys.
Pirmąsias 24–72 valandas būtina likti pastogėje. Negalima eiti laukan, nes ore vis dar tvyros radioaktyvus dulkės. Rekomenduojama kuo greičiau nusiprausti, persirengti, taip pašalinamos dalelės nuo kūno.
Toliau, klausytis oficialių pranešimų per radiją ar civilinės saugos kanalus. Šios priemonės yra minimalios, bet gali būti gyvybiškai svarbios, jei branduolinė grėsmė taps realybe.
