Rusijos įtaka Artimuosiuose Rytuose ir toliau silpnėja, o tai ypač aiškiai parodė konfliktas Irane. Nors Maskva ir Teheranas pastaruoju metu palaikė glaudžius ryšius ir buvo pasirašytas strateginės partnerystės susitarimas, Rusija neparodė jokio realaus noro ginti sąjungininko, kai šis susidūrė su tiesiogine Izraelio grėsme.
Primenama, kad Iranas svariai rėmė Kremlių karo prieš Ukrainą pradžioje, tiekė „Šahed“ tipo dronus ir prisidėjo prie jų gamyklos kūrimo Rusijos teritorijoje. Karinį bendradarbiavimą dar labiau sustiprino šių metų pradžioje pasirašyta partnerystės sutartis.
Tačiau vos po penkių mėnesių, kai Iranui iškilo grėsmė dėl Izraelio smūgių, Rusija apsiribojo tik diplomatiniais pareiškimais ir telefoniniais skambučiais.
Maskvos neveiklumas stebina, ypač turint omeny, kad per Izraelio atakas buvo pažeisti Irano branduoliniai bei energetiniai objektai, žuvo aukšto rango karininkai.
Toks pasyvumas ryškiai kontrastuoja su Rusijos aktyvumu Sirijoje, kai ji stojo ginti diktatorių Bašarą al Asadą.
Kodėl Rusija nusigręžė nuo Irano? Pasak ekspertų, viena pagrindinių priežasčių – karo Ukrainoje suvaržyta kariuomenė. Maskva neturi resursų siųsti Teheranui reikšmingos karinės pagalbos, o be to, nenori rizikuoti tiesioginiu susidūrimu su JAV ar Izraeliu.
Analitikai teigia, kad Kremlius dabar rūpinasi ne tiek sąjungininkais, kiek savo strateginiais interesais: Ukraina, naftos kainomis ir šiltais santykiais su tokiais Artimųjų Rytų partneriais kaip Saudo Arabija ar Jungtiniai Arabų Emyratai.
Šios valstybės priešiškai žiūri į stiprėjantį Iraną, todėl Maskva renkasi atsargią laikyseną. Kremlius taip pat nori išlaikyti galimybę megzti geresnius ryšius su Donaldu Trumpu, jei šis nėra suinteresuotas, kad Iranas įgytų branduolinių ginklų.
Konflikto keliamas naftos kainų augimas – dar viena priežastis, kodėl Maskvai dabartinė padėtis netgi naudinga.
Ekspertai mano, kad Vladimiras Putinas greičiausiai nesikiš tiesiogiai į konfliktą ir nesiims didelio masto ginkluotės tiekimo Iranui. Toks atsargumas siejamas ir su rizika prarasti pozicijas regionuose, kur ryšiai su Saudo Arabija ir Emyratais tampa vis svarbesni.
Tuo metu Izraelis į Maskvos pasiūlymą tarpininkauti atsiliepė atmetimu.
Priminsime, jog naktį iš birželio 17 į 18 dieną Izraelio karinės pajėgos smogė Irano objektams Teherane, pasitelkdamos apie 50 karo lėktuvų. Savo ruožtu D. Trumpas atvirai perspėjo Irano vadovą ajatolą Ali Khamenei ir pabrėžė, kad JAV žino jo buvimo vietą ir gali smogti, jei nuspręstų tai padaryti.
