Kol Europos dėmesys vis dar sutelktas į karą Ukrainoje ir kintančią saugumo padėtį visame regione, Rusija tyliai stiprina savo karinį buvimą šiaurėje, prie pat NATO narės Suomijos sienos.
Pastarųjų mėnesių palydoviniai vaizdai atskleidžia, kad Kandalašos mieste, esančiame vos už 100 kilometrų nuo sienos, Rusijos Federacija pradėjo kurti naują karinį garnizoną.
Šis faktas – ne vien lokalus statybų projektas. Jis simbolizuoja esminį pokytį Maskvos strategijoje, kurią stipriai paveikė Vakarų šalių veiksmai ir pačios Rusijos agresija Ukrainoje.
Tai pirmasis toks aiškus ženklas, rodantis, kad Rusija ne tik neatsitraukia, bet ir ruošiasi ilgalaikiam kariniam buvimui regione, kuris iki šiol buvo laikomas santykinai ramiu.
Ekspertai įspėja, kad karinių pajėgų telkimas šalia NATO sienų gali būti ne tik atsakas į Aljanso plėtrą, bet ir pasiruošimas platesniam geopolitiniam susidūrimui.
Statybos šiaurėje – kas vyksta Kandalašoje?
Suomijos transliuotojo „Yle“ paskelbti palydoviniai vaizdai rodo, kad per pastarąją žiemą Rusija pradėjo intensyvias statybas uždarame Ljučė-Savino kariniame miestelyje netoli Kandalašos miesto.
Jau atlikti dideli žemės darbai, iškilę keli nauji pastatai, o planuose – dar bent dešimt naujų objektų. Tai ne laikinas dislokavimas, o nuolatinės infrastruktūros plėtra.
Kandalaša laikoma strategiškai svarbiu tašku, o tai pagrindinis transporto mazgas šiaurinėje Rusijos dalyje, esantis prie Baltosios jūros. Ljučė-Savino – itin saugomas karinis kompleksas, į kurį patekti galima tik su specialiu leidimu.
Tikslas – atkurti karinę struktūrą
Murmansko srities gubernatorius Andrejus Čibisas teigia, kad statybos darbai yra dalis plataus masto uždarų karinių miestų modernizavimo programos, vykdomos 2024–2026 metais. Tam skirta apie 460 mln. eurų.
Planuojama, kad čia bus dislokuota nauja artilerijos brigada bei inžinerinės pajėgos. Ekspertas Marko Eklundas pabrėžia, kad Rusija stiprina buvimą toje vietoje, kur jos teritorija nuo Baltosios jūros iki Suomijos ribos yra pati siauriausia.
Maskva šią geografinę savybę vertina kaip potencialią silpną vietą, todėl siekia ją užpildyti kariniu buvimu.
Aktyvumas neapsiriboja Kandalaša
Pokyčių fiksuojama ir kituose Rusijos šiaurės vakarų regionuose. Palydoviniai kadrai rodo įrangos atnaujinimą Sankt Peterburgo srities Sapernės garnizone, o Petrozavodske taip pat vykdomi kariniai parengiamieji darbai.
Analitikai pastebi, kad Rusija aktyviau ruošiasi karinei konfrontacijai su NATO šalimis, o tai rodo ne tik infrastruktūros plėtra, bet ir organizaciniai pokyčiai. 2023 metais Maskva atnaujino Leningrado karinį apygardą, buvusį sovietmečiu, o kai kurios brigados pertvarkomos į pilnavertes divizijas.
Rusijos logika – NATO plėtra ir karas Ukrainoje
Kremlius savo veiksmus grindžia tuo, kad Suomija ir Švedija prisijungė prie NATO. Tai, pasak Rusijos, esą verčia imtis atsakomųjų priemonių.
Tačiau reali situacija rodo ir kitus motyvus – išsekusi kariuomenė, dėl karo Ukrainoje stokojanti resursų, perkelia kai kurias funkcijas į šiaurę, kur rizika kol kas mažesnė.
Be to, buvo paskelbta apie naujos 71-osios motorizuotųjų šaulių divizijos formavimą Leningrado kariniame apygardoje, ji laikoma potencialia grėsme ne tik Ukrainai, bet ir Baltijos šalims.
Ką tai reiškia regionui?
Karinio aktyvumo augimas šalia Suomijos ribos rodo, kad Maskva šia kryptimi žiūri ilgalaikėje perspektyvoje. Tai ženklas, kad Rusija nenumato grįžimo prie „normalių“ santykių su Vakarais.
Didėjantis spaudimas šiaurėje gali virsti nauju iššūkiu NATO planavimui, būtinybei užtikrinti saugumą teritorijose, kurios iki šiol buvo laikomos saugiomis.
Kol kas Suomijos valdžia šių veiksmų nelaiko tiesiogine grėsme, tačiau ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti naują Šaltojo karo tipo karinio balansavimo etapą Europos šiaurėje.
