Ormūzo sąsiauris – tai siauras jūros ruožas tarp Omano ir Irano, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka. Siauriausioje vietoje jo plotis siekia vos 55 kilometrus, tačiau būtent šiuo maršrutu keliauja net apie 20 proc. viso pasaulio naftos tiekimo.
Kas mėnesį čia praplaukia maždaug 3 000 prekybinių laivų, vežančių įvairias prekes. Būtent dėl šios priežasties šis regionas yra laikomas pasaulio ekonomikos arterija. Tačiau dabar jis gali tapti Irano rankose esančiu įkaitu.
Atsižvelgiant į paaštrėjusį konfliktą su Izraeliu, Teheranas svarsto vadinamąjį „branduolinį planą“, kuris galėtų sukelti pasaulinės ekonomikos sukrėtimą ir priverstų kitas valstybes daryti spaudimą Izraeliui dėl karo veiksmų nutraukimo.
Būtent šiuo planu laikomas Ormūzo sąsiaurio uždarymas. Šį radikalų sumanymą, anot Irano žiniasklaidos, pasiūlė šalies parlamento narys ir Irano Revoliucinės gvardijos generolas Esmailas Kosaras.
Kaip pažymi „The War Zone“ portalo redaktorius Howardas Altmanas, Iranas turi kelis būdus, kaip galėtų įgyvendinti šią blokadą.
Kaip Iranas galėtų užblokuoti Ormūzo sąsiaurį?
Vienas pagrindinių metodų yra jūrinių minų dislokavimas. Iranas turi gausią greitaeigių nedidelių laivų flotilę, galinčią itin greitai išmėtyti minas visame sąsiauryje.
Kaip nurodo „The Strauss Centre“ analitikai, Irano Revoliucinės gvardijos jūrų pajėgos disponuoja daugiau nei 1 000 įvairių tipų greitaeigių laivų.
Be to, šios pajėgos veikia atskirai nuo oficialios Irano karinės jūrų laivyno struktūros ir turi dar kelis tūkstančius mažųjų laivų bei apie dvidešimt miniatiūrinių povandeninių laivų, galinčių išmėtyti minas po vandeniu.
Prie šios operacijos gali būti prijungtos ir civiliais pažymėtos pagalbinės laivų pajėgos. Kaip pavyzdį, galima paminėti Ghadir klasės miniatiūrinius povandeninius laivus, kurie dėl savo dydžio ir manevringumo gali tyliai dislokuoti minas strategiškai svarbiose vietose.
Iranas turi ir daugiau priemonių eskalacijai
Jei Teheranas nuspręstų blokuoti sąsiaurį, jis galėtų pasitelkti ir atvirus karinius veiksmus, paviršinius karo laivus, sparnuotąsias ir balistines raketas, dronus-kamikadzes.
Atsižvelgiant į siaurą sąsiaurio plotą ir sudėtingas manevravimo sąlygas, tokia taktika būtų itin veiksminga. Iranas jau ne kartą praeityje naudojo specialiąsias pajėgas, perimdavusias tanklaivius Ormūzo sąsiauryje.
Be to, nemaža dalis Irano karo laivų yra aprūpinti priešlaivinėmis, sparnuotosiomis ir net balistinėmis raketomis, o jūrų pajėgų taktikoje taikomas „rojinių“ puolimų metodas, kai priešą atakuoja daugybė mažų greitų laivų vienu metu.
Per pastaruosius metus Iranas taip pat stipriai išvystė bepilotės technikos arsenalą, tiek orlaivių, tiek jūrinių dronų, galinčių vykdyti savižudiškus smūgius. Be to, Irano sausumos bazės galėtų būti panaudotos apšaudymui iš krantų.
Kokias pasekmes sukeltų Ormūzo sąsiaurio blokada?
Jeigu Iranas ryžtųsi šiam žingsniui, naftos rinka galėtų patirti dramatišką sukrėtimą. Dabartinis Iraną ir Izraelį apėmęs konfliktas jau kelia kainų neramumus, o sąsiaurio uždarymas galėtų smogti dar skaudžiau nei Husių atakos prieš laivybą Raudonojoje jūroje.
Kaip pabrėžia Howardas Altmanas, dėl Husių atakų laivai buvo priversti aplenkti Sueco kanalą ir rinktis daug ilgesnį maršrutą aplink Afrikos Kyšulį, sukuriant papildomų sąnaudų, vertinamų beveik 200 milijardų dolerių.
Tačiau Ormūzo atveju nėra jokios alternatyvios jūros trasos, kuri galėtų pakeisti šį maršrutą. Visi naftos tanklaiviai, plukdantys žaliavas iš Persijos įlankos, privalo kirsti būtent šią vietą.
Ar Iranas ryžtųsi „branduolinei opcijai“?
Nors grasinimai blokuoti Ormūzo sąsiaurį kartojami jau ne vienerius metus, realybėje tai būtų desperatiškas Teherano žingsnis.
Toks veiksmas neišvengiamai įtrauktų į konfliktą ne tik Izraelį, bet ir JAV bei jų sąjungininkes Persijos įlankoje – Omaną, Jungtinius Arabų Emyratus, Kuveitą, kurių ekonomika tiesiogiai priklauso nuo šio sąsiaurio atvirumo.
Be to, tokia blokada galėtų neigiamai paveikti ir Kiniją, kuri šiuo metu yra vienas svarbiausių Irano prekybos partnerių bei pagrindinis naftos importuotojas. Galiausiai Iranas rizikuotų tapti viso pasaulio priešų taikiniu.
Kaip pažymi britų Jungtinės Karalystės Jūrų prekybos informacijos centro ekspertai, bet kokia eskalacija šioje srityje kelia rimtą pavojų visai pasaulio prekybai:
„Reakcija būtų sunkiai prognozuojama, o bet koks poveikis jūrų keliams gali sparčiai išplisti. Turint omenyje įtampos židinių artumą ir svarbiausių prekybinių arterijų siaurumą, rizika eskaluotis yra itin didelė“, – komentuoja ekspertai.
