Rusijos ekonomika praranda pagreitį. Šalyje jau kuris laikas mažėja pajamos iš naftos ir dujų eksporto, auga valstybės skola, o naujos Vakarų sankcijos gali dar labiau apsunkinti situaciją.
Nors centrinis bankas mažina palūkanų normas, infliacija vis dar išlieka aukšta. Kas laukia Kremliaus finansų?
Nepaisant bandymų stabilizuoti ekonomiką karo ir sankcijų fone, Maskva susiduria su vis daugiau finansinių problemų. Teigiama, Kremlius vienu metu kovoja su didėjančiomis karo išlaidomis, mažėjančiomis energijos išteklių eksporto pajamomis ir didžiule infliacija.
Be to, artėja naujas Europos Sąjungos sankcijų etapas. Verta paminėti ir tai, kad pirmą kartą per dvejus metus Rusijos centrinis bankas sumažino palūkanų normas. Birželio 6 dieną bazinė palūkanų norma buvo sumažinta 1 proc. punktu ir dabar siekia 20 proc.
Nors tai formaliai yra žingsnis švelninant pinigų politiką, infliacija vis dar siekia apie 10 proc., o biudžeto išlaidos auga sparčiai.
Per pirmuosius keturis 2025 metų mėnesius Rusijos biudžeto išlaidos padidėjo 20 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, gerokai viršydamos metinį planą. Pagrindinė lėšų kryptis, žinoma, yra karo veiksmai ir su jais susiję sektoriai.
Lėtėjantis augimas ir mažėjantis eksportas
Pagal „Rosstato“ preliminarius duomenis, 2025 metų pirmąjį ketvirtį Rusijos BVP padidėjo 1,4 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai akivaizdus sulėtėjimas lyginant su 2024 metais, kai augimas siekė 4,3 proc.
Tuo pačiu metu smarkiai krito pajamos iš naftos ir dujų eksporto, gegužę jos buvo 35 proc. mažesnės nei prieš metus.
Kadangi Rusijos viešieji finansai jau daugelį metų didele dalimi priklausė nuo žaliavų eksporto, toks nuosmukis smarkiai atsiliepia biudžetui. Anksčiau perviršiai būdavo kaupiami Nacionalinio gerovės fonde, bet nuo plataus masto karo pradžios šios lėšos naudojamos biudžeto skylėms lopyti.
Fondo likvidžios atsargos jau sumažėjo dviem trečdaliais, tačiau dar liko apie 40 mlrd. JAV dolerių.
Karas finansuojamas skolos sąskaita
Karo finansavimas neapsiriboja vien valstybės biudžetu, vis daugiau finansavimo gaunama per įmonių skolinimąsi. Nuo invazijos į Ukrainą pradžios iki 2024 metų pabaigos verslo skola išaugo apie 50 proc. Pasak ekspertų, daugiausia skolų kaupė įmonės, gaminančios karinę produkciją.
Tai stiprina karo pramonę, bet ilgainiui didina ekonomikos nestabilumo riziką.
Rusijos ekonomika vis labiau tampa priklausoma nuo ginkluotės gamybos ir biudžeto deficito finansavimo, o tokia priklausomybė ateityje gali kainuoti itin brangiai.
Europos Sąjunga ruošia naują smūgį
Tačiau iššūkiai tuo nesibaigia. Rusijos ekonomiką gali sukrėsti jau 18-asis Europos Sąjungos sankcijų paketas. Europos Komisija planuoja:
- įtraukti į sankcijų sąrašą dujotiekį „Nord Stream“;
- atjungti dar 22 Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos;
- sugriežtinti priemones prieš vadinamąjį „šešėlinį laivyną“;
- sumažinti naftos kainų lubas nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį;
- toliau riboti „dvigubos paskirties“ prekių eksportą, kurios gali būti panaudotos karinėms reikmėms.
Pasak specialistų, toks kompleksinis sankcijų paketas galėtų smarkiai padidinti Rusijos ekonomikos sunkumus. Tačiau tam dar reikalingas visų Europos Sąjungos šalių narių pritarimas.
Naujausi duomenys atskleidžia vis labiau į karo modelį krypstančią Rusijos ekonomiką – augančios išlaidos, infliacija, skolos ir mažėjančios atsargos kelia vis daugiau rizikų.
Nors BVP kol kas dar auga, finansiniai Rusijos pamatai silpnėja, ypač artėjant naujiems Vakarų spaudimo etapams. Ar Kremliui pavyks išlaikyti šią sudėtingą ekonominę dėlionę? Viskas priklausys nuo Vakarų sprendimų ir pačios Rusijos atsparumo būsimiems sukrėtimams.
