NATO plečia palydovinio stebėjimo galimybes ir išplės stebimą teritoriją. Tai leis geriau stebėti Rusijos karinių pajėgų judėjimą tiek Ukrainoje, tiek rytiniame Aljanso flange.
„Šiandien negalime būti tikri, kad rusai sustos Ukrainoje. Turėsime galimybę jiems pasakyti: mes jus matome“, – pareiškė NATO Sąjungininkų transformacijos vadovybės vyriausiasis vadas Pierre’as Vandier.
Apie NATO planus sustiprinti palydovinį stebėjimą pranešė Karinio komiteto pirmininkas Pierre’as Vandier interviu agentūrai „Bloomberg“. Pasak jo, naujoji sistema leis Aljansui pirmą kartą vykdyti plataus masto teritorijų stebėjimą, fiksuoti kariuomenių judėjimą, manevrus ir kovines operacijas.
Projektas pavadintas „Smart Indication And Warning Broad Area Detection“ (SINBAD). Jį įgyvendins amerikiečių palydovinių vaizdų bendrovė „Planet Labs“. Sistema naudos dirbtinį intelektą, kuris stebės pokyčius dideliuose teritorijų plotuose ištisus metus ir automatiškai generuos įspėjimus.
Stebės ne tik Ukrainą, bet ir Arktį
Kaip „Bloomberg“ informavo vienas NATO atstovų, ši technologija gali būti pritaikyta ir Arkties stebėjimui. Šis regionas įgauna vis daugiau strateginės reikšmės augant Rusijos ir Kinijos interesams šiaurinėse platumose.
NATO pradėjo vystyti palydovinį stebėjimą po to, kai 2022 metais prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. SINBAD projektas buvo išbandytas pilotiniame etape, o visavertis sistemos paleidimas numatytas 2026 metų sausį.
Leidinys pabrėžia, kad iki šiol NATO šioje srityje buvo labai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų. Kitos Aljanso šalys siekia sumažinti šią priklausomybę, ypač po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo dėmesį nukreipė į Azijos grėsmes, o Europos saugumo klausimus nustūmė į šalį.
NATO planuoja ženkliai didinti gynybos finansavimą
Gegužės 26 dieną NATO generalinis sekretorius Markas Rutte išreiškė viltį, kad Aljanso narės sutars dėl naujo bendro tikslo skirti gynybai mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Planuojama, kad šios išlaidos bus paskirstytos: 3,5 proc. BVP būtų skiriama tiesioginiams kariniams poreikiams, o likę 1,5 proc. – platesniems saugumo projektams, įskaitant infrastruktūros stiprinimą.
Pirmadienį Markas Rutte pareiškė, kad Rusija sparčiai stiprina savo karinį pajėgumą, didina tankų, šarvuotųjų transporterių ir įvairių tipų raketų gamybą.
„Po penkerių metų Rusija bus pasiruošusi panaudoti karinę jėgą prieš NATO“, – perspėjo jis.
