Naujausios palydovinės nuotraukos atskleidžia, kad Rusija užbaiginėja betoninių lėktuvų slėptuvių statybas Chalino aerodrome, netoli Kursko.
Nors tokios konstrukcijos anksčiau nebuvo prioritetas, dabar jos tapo būtinybe, tai atsakas į Ukrainos sėkmingą operaciją „Pajęczyna“, per kurią Rusijos strateginis aviacijos parkas patyrė milžiniškus nuostolius.
Priminsime, jog ukrainiečiai, naudodami FPV dronus, sugebėjo smogti net penkiose Rusijos karinėse oro bazėse, o kai kurios iš jų buvo nutolusios daugiau kaip 4 000 kilometrų nuo fronto. Buvo pranešta apie bent 8 „Tu-95M“ ir 12 „Tu-22M3“ bombonešių, 1 „An-12“ transporto lėktuvo ir 2 „A-50“ ankstyvojo perspėjimo orlaivių sunaikinimą ar pažeidimą.
Tai prilygo strateginės aviacijos flotilės nugaros perlaužimui. Nuo 2024 metų spalio Chalino aerodrome statomi specialūs betoniniai slėptuvangarai „AS-19“ modelio, pritaikyti „Su-27“, „Su-30“ ir kitiems taktiniams orlaiviams.
Dar pernai Rusijos gynybos ministras nurodė parengti tokios infrastruktūros plėtros grafiką. Šiandien pirmieji rezultatai jau matomi iš palydovų.
Pasak Ukrainos OSINT grupės „Dnipro“, kuri išplatino palydovines nuotraukas, rusai tokių angarų statybas jau įgyvendina ne vienoje bazėje. Teigiama, kad Ukrainos galingiausias dronas „An-196“ vos geba įveikti šias struktūras.
Reikia pripažinti, kad tokie hangarai nėra tinkami visai aviacijai. „Tu-95MS“ bombonešiams, kurie dažniausiai stovi lauke, tokios slėptuvės paprasčiausiai per mažos. Tačiau kitiems, naikintuvams, sraigtasparniams ar net žvalgybiniams orlaiviams, tai reikšmingas saugumo pagerinimas.
Statybos, aišku, brangios – neaišku, ar Rusijai užteks resursų įgyvendinti tokią plėtrą visose bazėse. Dėl to neatmetama, kad kai kur bus naudojami pigesni, mažesnio atsparumo angarų variantai.
Naujieji statiniai akivaizdžiai yra tiesioginis atsakas į Ukrainos smūgių pobūdį. Dauguma atakų buvo vykdomos dronais su sprogmenimis ar kasetine amunicija. Būtent nuo tokių grėsmių betoninės slėptuvės ir yra efektyviausios.
Neatsitiktinai dabar apie jų statybas kalbama kone kiekviename kariniame regione, pradedant Kursku, baigiant Tolimųjų Rytų bazėmis.
„Pajęczyna“ privertė Rusiją permąstyti savo strategiją – ne tik oro gynybos, bet ir infrastruktūros. Nors klausimas dėl ilgalaikės kokybės ir apimties lieka atviras, viena aišku – Ukraina jau priverčia Kremliaus karininkus keisti įpročius. Ir tai neabejotinai svarbus signalas visam regionui.
