Vokietijos gynybos ministras pranešė, kad Bundeswehrui reikia dar bent 60 tūkstančių karių. Pasak jo, šiuo metu privalomoji karo tarnyba neturi prasmės, tam paprasčiausiai nėra tinkamos infrastruktūros nei kareivinėse, nei rengiant karinius mokymus.
„Vertiname, kad Vokietijos kariuomenėje reikėtų apie 50–60 tūkstančių daugiau nuolatinių karių nei turime dabar“, – pareiškė gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį Briuselyje, kur vyko NATO gynybos ministrų susitikimas.
Pagrindinis susitikimo akcentas buvo Europos valstybių įsipareigojimai didinti gynybos finansavimą. Pats ministras pripažino, kad tokio masto karių poreikis kelia klausimą, ar iki šiol planuota savanoriška tarnyba ateinančiais metais bus pakankama?
Vis dėlto, anot jo, privalomosios karo tarnybos atkūrimas šiuo metu būtų nepraktiškas: nėra pakankamai infrastruktūros nei karių apgyvendinimui, nei apmokymui.
„Todėl pirmiausia turime plėsti šias galimybes“, – pabrėžė jis. Iki tol šalyje galioja savanoriškas tarnybos modelis.
Vokietijos gynybos poreikiai tiesiogiai susiję su NATO nustatytais kariniais pajėgumų tikslais, kuriuos šiuo metu svarsto aljanso nariai. Pistorius pažymėjo, kad Vokietija planuoja formuoti naujus karinius junginius ir aprūpinti juos visa reikiama įranga.
„Tai bus tarsi jėgos demonstravimas, kuriam sąlygos jau sudarytos – tam panaikinti griežti biudžetiniai apribojimai“, – sakė ministras. Anot jo, „laikai, kai dešimtmečiais skųsdavomės nepakankamu finansavimu, jau baigėsi“.
Gynybos išlaidos gali siekti 5 proc. BVP
Briuselyje rengiamasi ir birželio 24–25 dienomis Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Vienas pagrindinių svarstomų klausimų, NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte siūlymas reikšmingai padidinti gynybos išlaidas.
Pagal šį siūlymą, valstybės narės įsipareigotų skirti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto tiesioginėms gynybos reikmėms ir dar 1,5 proc. – netiesioginiams, bet svarbiems išlaidų komponentams, tokiems kaip infrastruktūra.
Iš viso tai sudarytų 5 proc. BVP, tiek, kiek jau seniau reikalavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Šis pokytis reikštų esminį posūkį NATO gynybos strategijoje, nuo ilgus metus trukusios taupymo politikos prie reikšmingo pajėgumų ir investicijų didinimo.
