Pastarojo Ukrainos dronų puolimo prieš strategines Rusijos aviobazes mastas sukrėtė net ir patyrusius karinius analitikus, tačiau pačioje Rusijoje tai bandoma tyliai nustumti į paraštes.
Valstybinė žiniasklaida apie šį išpuolį praktiškai nekalba, vietoje to, dėmesys sutelktas į tariamas taikos derybas Stambule. Kai ir minimas šis įvykis, tai tik per prizmę, kuri palanki Kremliui, Ukraina esą stabdo bet kokias taikos perspektyvas ir elgiasi kaip „teroristinė valstybė“.
Pavyzdžiui, laikraštis „Izvestija“ vadina šį ataką „teroro aktu“, tačiau apie sunaikintų orlaivių skaičių ar įsiveržimo mastą nutyli. Nė vienas iš oficialių šaltinių nesiryžta pripažinti, kiek toli Ukrainos pajėgos iš tiesų sugebėjo įsibrauti į Rusijos gynybinę struktūrą.
Ir tai, be abejonės, yra sąmoningas informacinis sprendimas – vengti visuomenės panikos ir išsaugoti stabilumo regimybę.
Maskvoje žmonių reakcijos svyruoja nuo neigimo iki pasyvaus pritarimo oficialiai versijai. Viena moteris vardu Irina naujienų kanalui „Sky News“ tvirtino, kad visa tai per daug išpūsta, esą sunaikinti lėktuvai seniai buvo nebereikalingi.
Tuo tarpu gatvėje sutiktas Vladimiras išreiškė absoliutų lojalumą Vladimirui Putinui, tikėdamas, kad „prezidentas viską kontroliuoja“.
Tačiau situacija visai kitokia socialiniuose tinkluose. Ten rusų karinių tinklaraštininkų reakcija – griežta ir aštri. Daug kas reikalauja ne tik atsako, bet net griebiasi ekstremalių siūlymų, populiariame „Telegram“ kanale „Dva Majora“ net išsakyta mintis apie „kruviną atsaką branduoliniu smūgiu“.
Kita kritikos banga nukreipta į pačią Rusijos karinę vadovybę, kurią kaltina neatsakingumu, kodėl strateginiai bombonešiai laikomi atvirame lauke, be apsaugos? Tokia nepagarba grėsmės vertinimui kariuomenėje dabar kainuoja brangiai.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) skelbia, kad ataka buvo ilgai planuota ir itin kruopščiai įvykdyta. Operacija, pavadinta „Voratinkliu“, remiasi šimtais FPV dronų, kurie į Rusijos gilumą buvo slapta įvežti ir laikomi specialiose mobiliose medinėse dėžėse, užmaskuotose kaip paprastos priekabos.
Jos buvo dislokuotos šalia strategiškai svarbių taikinių, tokių kaip Olenių bazė Murmanske ir Belaja bazė Irkutsko regione. Iki šiol šios vietos buvo laikomos nepasiekiamomis net teoriškai, dabar jos virto dronų puolimo epicentrais.
Šis išpuolis žymi ne tik technologinę pažangą, bet ir strateginės drąsos viršūnę, o tai ženklas, kad Ukraina gali pasiekti giliausias Rusijos karines zonas, ir tam net nereikia raketų. Kremlius bando tai nutylėti. Tačiau spragos jų saugume jau matomos plika akimi.
