„Kalbant apie fronto liniją – ten džiūgauti tikrai nėra dėl ko“, – atvirai pripažino Latvijos Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas, Saeimos narys Igors Rajevs per TV24 laidą „Par karu Ukrainā ar Igoru Rajevu“.
Nors jis pabrėžė, kad Donbaso regione dar neužimti nei Pokrovskas, nei Toreckas, jis taip pat pridūrė: kalbos apie platesnį teritorijų užėmimą šiuo metu neturi pagrindo.
Pasak jo, kai kurie fronto ruožai, pavyzdžiui, Kupjansko kryptis šiaurėje, šiuo metu yra visiškai sustingę. Pietuose, prie Zaporižės, tik retkarčiais pasirodo dronų smūgiai. Net Sumų srityje pastebimas ženklus aktyvumo mažėjimas.
Visa esminė kova, anot karininko, šiuo metu koncentruota Donbaso srityje.
„Pirminiai tikslai – Pokrovskas ir Konstantinovka. Viso pavasario-vasaros puolimo epicentras, tikėtina, bus Slovjansko-Kramatorsko gynybos linija ir Limanas“, – aiškino I. Rajevs.
Ar Rusijai pavyks įgyvendinti vasaros puolimą?
I. Rajevs pripažino, kad daug kas abejoja, ar Rusijai pavyks įgyvendinti planuojamą plataus masto vasaros puolimą. Tačiau atsakymas į tai priklauso nuo realių abiejų pusių galimybių. Čia, anot jo, optimizmo taip pat trūksta.
Pasak I. Rajevso, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Sirsko pateikti duomenys parodė mažesnį Rusijos karių skaičių, nei buvo manoma iki šiol.
„Visi kalbėjo apie 800 tūkstančių ir daugiau, bet O. Sirskis nurodė, kad 2025 metų gegužės mėnesį Ukrainos teritorijoje yra apie 640 tūkstančių karių.“
Laidoje demonstruota grafikų analizė rodo, kad dar šių metų kovą jų buvo 620 tūkst., o 2024 metų lapkritį – 580 tūkst. Tad tendencija aiški, Rusija kas mėnesį prideda maždaug 10 tūkst. naujų karių.
Ką tai reiškia Ukrainai?
Pasak I. Rajevso, tokia statistika turėtų kelti nerimą ne dėl absoliutaus skaičiaus, o dėl to, kokia kryptimi viskas juda.
„Jeigu kas mėnesį į Ukrainą įvedama 10 tūkstančių papildomų karių, tai reiškia, kad Rusija sugeba mobilizuoti ir apmokyti daugiau karių nei Ukraina sugeba eliminuoti mūšiuose – tiek sužeistais, tiek žuvusiais.“
Ukrainai tai reiškia papildomą mobilizacijos poreikį. Be to, anot karininko, būtina strategiškai mąstyti, kaip sustabdyti šį augimą.
„Jeigu per artimiausius šešis mėnesius Rusija turės dar 60 tūkstančių karių daugiau, gali ateiti momentas, kai šių pajėgų pakaks dideliam puolimui.“
I. Rajevso nuomone, tai nėra hipotetinės kalbos. Tai yra realus pavojus, kurį Ukrainos gynybos planuotojai turi įvertinti jau dabar. Jei dabartinė dinamika nesikeis, tuomet Rusijos spaudimas fronte tik didės.
Ką rodo skaičiai ir ko reikėtų laukti toliau?
Iš pažiūros, frontas atrodo tarsi įšalęs, tačiau tai iliuzija. Veiksmas pamažu kaupiasi, o pagrindinė kryptis – Donbasas. Pokrovskas, Konstantinovka, Slovjanskas, Kramatorskas ir Limanas – tai taškai, į kuriuos krypsta dėmesys.
Jei Rusija toliau didins savo gyvąją jėgą, o Ukraina nepasieks proveržio nei fronte, nei diplomatinėje arenoje, spaudimas taps per sunkus. I. Rajevs aiškiai įspėjo, kad karas nesibaigia.
Jis tik keičia formą, nuo staigių puolimų iki ištempto ir resursus sekinančio konflikto. O jame nugalėtoju bus tas, kas sugebės ilgiau išlaikyti resursų balansą ir motyvaciją.
