Pastarosiomis dienomis Ukrainos miestai atsidūrė po vienais intensyviausių smūgių nuo viso masto karo pradžios. Rusijos pajėgos paleido šimtus dronų ir įvairaus tipo raketų, tarp jų ir balistines „Iskander-M“ bei „KN-23“. Deja, šiuose išpuoliuose vis dažniau žūsta civiliai.
Ukrainos oro pajėgų atstovas pulkininkas Jurijus Ihnatas tvirtina, kad Rusijos smūgių tikslumas ir efektyvumas išaugo, nes raketos buvo modernizuotos. Vis dėlto, pasak analitikų, šie pakeitimai nėra tokie nauji, kaip gali pasirodyti.
Pulkininkas komentavo, jog Rusijos raketos dabar turi vadinamuosius radarinius masalus bei skrieja kvazibalistine trajektorija. Tai reiškia, kad raketa skrenda ne tiesia linija ar nuspėjama balistine arka, o manevruoja ore, todėl sistemoms, kaip „Patriot“, tampa sunkiau apskaičiuoti tikslų perėmimo tašką.
„Kvazibalistinė trajektorija reiškia, kad raketa atlieka manevrus ore – ji nekrenta tiesiai žemyn, bet keičia kursą, todėl net moderniausi gynybos algoritmai susiduria su iššūkiais“, – cituojamas Ihnatas „Kiev Independent“ portale.
Ekspertai: nieko naujo, tai žinoma nuo karo pradžios
Tuo tarpu raketų technologijų ekspertai skeptiškai vertina pulkininko pasisakymus. Gynybos analitikas Johnas Ridge’as pažymi, kad „Iskander-M“ jau nuo savo debiuto prieš 20 metų buvo kuriamas kaip kvazibalistinis ginklas. Šios ypatybės buvo viešai žinomos ir iki karo Ukrainoje.
Ridge’as taip pat priduria, kad radarų masalai, kuriuos Ihnatas įvardijo kaip naujovę, buvo rasti „Iskander“ raketų liekanose dar 2022 metų kovą. Kalbama apie 9B899 modelio masalus, kuriuose įrengta įranga trukdyti radarų signalams ir skleidžiama šiluma, kad suklaidintų raketas su infraraudonųjų spindulių sekimu.
Vėliau pastebėta, kad kai kurios raketos vietoje šių masalų naudojo vadinamąsias CRPA (angl. Controlled Reception Pattern Antenna) sistemas – tai GPS signalo slopinimui atsparios antenos, kurios padeda išlaikyti trajektorijos tikslumą net sudėtingomis sąlygomis.
Evoliucija, o ne revoliucija
Ekspertų teigimu, tai greičiau ne revoliucija, o nuoseklus technologinis progresas. Rusijos raketų modernizavimas vyksta nuolat nuo karo pradžios, kiekviena nauja banga atneša smulkių pakeitimų, tačiau tai nereiškia, kad Ukraina susiduria su radikaliai nauju ginklu.
Vis dėlto net ir esant pažįstamoms technologijoms, raketos vis tiek kelia didelį pavojų, ypač civiliams. Ekspertai pabrėžia, kad net ir iš seniau žinomų ginklų padaryta žala gali būti milžiniška, jei jų panaudojimas pritaikomas prie besikeičiančios situacijos mūšio lauke.
„Iskander“ – ginklas, keliantis nerimą Vakarams
„9M723 Iskander“ raketos laikomos viena pavojingiausių Rusijos konvencinių ginklų. Jos skirtos itin svarbiems objektams naikinti, o Ukrainoje yra buvę atvejų, kai jomis pataikyta net į Vakarų tiekiamas oro gynybos sistemas. Be to, šios raketos gali būti naudojamos ir su branduoliniu užtaisu.
Techninės charakteristikos išlieka įspūdingos: „Iskander“ ilgis siekia 7,3 metro, svoris – 3,8 tonos, o galios viršūnėje raketa gali pasiekti iki 8575 km/h greitį. Jos veikimo nuotolis – 500 kilometrų, o karo galvutė gali svyruoti nuo 480 iki 700 kilogramų.
Kodėl apie tai svarbu kalbėti dabar?
Kad ir kaip vertintume Ukrainos pareigūnų pasisakymus, vieši jų komentarai turi ir kitą svarbų tikslą – priminti Vakarams apie pavojų ir būtinybę tęsti paramą.
Technologinis Rusijos ginkluotės tobulinimas nėra naujiena, tačiau informacinė kampanija yra būtina siekiant išlaikyti dėmesį ir paramą tarptautinėje arenoje.
Nors vakarykštės naujienos apie „naujas raketų savybes“ ne visada atlaiko griežtą analizę, jos atspindi realybę fronte, Ukrainos miestai toliau bombarduojami, o civiliai vis dažniau tampa pagrindiniais šių smūgių taikiniais. Tai tikrasis kontekstas, kuris dažnai slepiasi už antraščių apie naująją raketų kartą.
