Pastaruoju metu Rusijos išpuoliai prieš Ukrainą tampa vis labiau negailestingi. Vienu metu paleidžiamas milžiniškas kiekis bepiločių orlaivių tampa rimtu išbandymu Ukrainos oro gynybai.
Leidinys „The Economist“, kurį cituoja „Unian“, pažymi, kad jei taikos derybos žlugs, Ukrainai teks keisti savo perėmimo raketų strategiją. Ypač pavojinga situacija dėl smarkiai išaugusios „Šahed“ dronų gamybos.
Dar prieš metus 30 dronų naktį laikyta ekstremaliu atveju, bet dabar tokie skaičiai – beveik kasdienybė. Gegužės 25 dienos naktį įvykdytas didžiausias oro smūgis iki šiol, Rusija paleido net 298 bepiločius. Jei anksčiau buvo kalbama apie 300 vienetų per mėnesį, dabar toks skaičius pasiekiamas per tris dienas.
Ukrainos karinė žvalgyba skelbia, kad Rusija planuoja gaminti iki 500 dronų per parą. Jei šis tikslas bus pasiektas, atakos su tūkstančiu dronų vienu metu gali tapti realybe.
Vis dėlto Ukrainos aviacijos ekspertas Konstantinas Krivolapas įspėja, kad šie skaičiai gali būti gerokai perdėti. Jo teigimu, Rusijos gynybos pramonė dažnai remiasi išpūstomis ataskaitomis. Tačiau net ir jis pripažįsta, kad dronų gamyba gerokai išaugo.
„Šahed“ dronai nuo 2023 metų, kai buvo pradėti tiekti iš Irano, jau pasiekė šeštą modifikacijos versiją.
Dirbtinis intelektas – nauja grėsmė
Ukrainos inžinieriai atidžiai analizuoja numuštų dronų nuolaužas. Jie pastebi, kad naujosios versijos jau nebesiremia GPS sistemomis, o tai reiškia, jog Ukrainos elektroninio karo priemonės tampa nebeveiksmingos.
Naujausios kartos dronai gali būti valdomi dirbtiniu intelektu, kuris jungiasi prie vietinių mobiliojo interneto tinklų. Dar daugiau, kai kurie dronai netgi valdomi per „Telegram“ platformos robotus, kurie leidžia rusų operatoriams realiuoju laiku stebėti skrydžio duomenis.
Anksčiau Ukrainoje dronus dažniausiai numušdavo mobiliosios grupės, naudodamos kulkosvaidžius, nešiojamas raketas ar trumpesnio nuotolio artileriją.
Tačiau ši taktika darosi vis mažiau efektyvi. Pasak pulkininko Deniso Smažnio, dabar dronai iš pradžių skrenda itin žemai, kad nebūtų pastebėti, o artėdami prie miestų staigiai pakyla į 2 000 – 2 500 metrų aukštį. Todėl Ukrainai būtina naudoti naikintuvus F-16, sraigtasparnius ir specialius perėmimo dronus.
Daugumą numuša, bet užtenka ir kelių
Net ir su pažangiausia įranga neįmanoma apsaugoti visko. Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas patvirtino, kad apie 95 proc. dronų pavyksta numušti virš Kijevo, tačiau likę 5 proc. padaro milžinišką žalą.
Nors Ukraina vis dar sugeba susidoroti su sparnuotosiomis raketomis ir dronais, kur kas rimtesnė problema – balistinės raketos. Joms neutralizuoti reikia specifinės įrangos, kurią turi tik kelios valstybės pasaulyje.
„Patriot“ sistemos, kurias turi Ukraina, efektyviai veikia prieš balistines grėsmes. Tačiau jei Rusija pradės masines atakas, jų gali tiesiog neužtekti. Šiuo metu Lockheed Martin, atsakinga už „Patriot“ ir PAC-3 raketų gamybą, planuoja padidinti gamybą iki 650 vienetų per metus. Bet ir tai šimtu mažiau, nei, kaip spėjama, gali pagaminti Rusija.
Prioritetų pokyčiai JAV keičia paramos ritmą
Ukrainos padėtį komplikuoja ir tai, kad JAV vadovaujant Donaldui Trampui, parama tampa konkurencine, tarp daugelio JAV klientų. Ukrainai tenka konkuruoti dėl ribotų gamybos apimčių ir logistikos.
Leidinio išvada aiški – Ukraina turės kurti naują gynybos strategiją, kurioje oro gynybos sistema veiks kartu su aktyviomis atakomis ir prevenciniu atgrasymu. Tai ne tik išlikimo klausimas, tai taps ir viso regiono stabilumo išbandymu.
