Kibernetinės atakos sukasi ratu – retėjant vienoms, jas keičia kitos. Šiemet Lietuvoje netikėtai į viršų vėl šovė „Wangiri“ tipo sukčiavimų skaičius, rodo naujausia „Telia“ statistika. Tačiau tai nėra vienintelė sukčių gudrybė, kuri naudojama siekiant apgauti Lietuvos gyventojus.
Šių metų pirmąjį pusmetį mobiliojo ryšio operatorius „Telia“ užfiksavo beveik 150 tūkstančių bandymų apgauti vartotojus pasitelkiant vadinamąją „Wangiri“ sukčiavimo schemą.
Tai yra signalinis skambutis iš egzotiškų šalių numerių, kuriuo siekiama sukelti smalsumą ir išprovokuoti perskambinimą. Nors skambutis trunka vos sekundę, perskambinęs asmuo rizikuoja už vieną pokalbį sumokėti keliasdešimt eurų.
„Wangiri“ schema veikia paprastai, bet yra labai pavojinga. Automatinė sistema siunčia trumpus signalinius skambučius iš brangiai apmokestinamų užsienio numerių, dažniausiai iš Azijos, Afrikos ar Karibų valstybių.
Skambutis baigiamas vos po vieno ar dviejų signalų, tikintis, kad vartotojas susidomės ir perskambins. O tose keliose sekundėse slypi pelnas – perskambinęs žmogus apmokestinamas aukštesniu tarifu, dalis kurio atitenka sukčiams.
Pasak „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vadovo Andriaus Šemeškevičiaus, per šį laikotarpį blokuotų skambučių skaičius šoktelėjo beveik 20 proc. Nepaisant naudojamos filtravimo sistemos, augant tokių skambučių apimtims, atsiranda tikimybė, kad kai kurie vis tiek pasieks vartotojus.
Todėl pagrindinė apsaugos taisyklė – niekada neatsiliepti ir neperskambinti įtartiniems numeriams, ypač tiems, kurie prasideda +2, +5, +6 arba +9.
Kaip išmanusis telefonas tampa pinigų pompa
Dar viena vis dažniau fiksuojama apgaulės forma – nemokami žaidimai, kurie iš tikrųjų kainuoja brangiai. Sukčių naudojamos reklamos kviečia išbandyti naujus žaidimus, o norint pradėti – reikia sutikti su sąlygomis ir patvirtinti siūlomą SMS žinutę.
Po šio veiksmo įvyksta tai, ko vartotojas nesitiki: žaidimas automatiškai fone siunčia žinutes į brangiai apmokestintus užsienio numerius.
Vienas „Telia“ klientas, Norvegijoje tapęs tokios schemos auka, patyrė daugiau nei šešių tūkstančių eurų nuostolį. Tai ne tik įspėjimas, bet ir realus pavyzdys, kiek kainuoja vienas neapgalvotas mygtuko paspaudimas.
Specialistai rekomenduoja naudoti tik patikimus programėlių šaltinius – „Apple App Store“ ar „Google Play“, atidžiai skaityti žaidimų sąlygas, nesiųsti žinučių neaiškiems numeriams ir naudoti mobiliojo ryšio išlaidų limitą. Nors tai nėra šimtaprocentinė apsauga, ji gali padėti laiku sustabdyti finansinius nuostolius.
Kibernetiniai spąstai, kurie plinta tyliai
Augant kibernetinėms grėsmėms, pavojų kelia ir juodojo sąrašo svetainės, tokie domenai dažnai platinami per šlamšto laiškus ar iššokančias reklamas. Jose slypi kenksmingos programos, galinčios pavogti asmeninius duomenis ar užkrėsti įrenginį.
„Tele2“ duomenimis, vien vasario mėnesį jų tinkle užfiksuota daugiau kaip 43 milijonai tokių grėsmių – tai rekordas per pastaruosius metus.
Tokių puslapių atpažinimas yra automatizuotas – juos blokuoja tiek naršyklės, tiek antivirusinės sistemos. Visgi kibernetiniai sukčiai kuria naujus puslapius kone kasdien, tad apsauga nėra momentinė.
Kaip apsisaugoti? Vengti įtartinų svetainių, neatidarinėti nepažįstamų nuorodų el. laiškuose ar reklamose, naudoti dviejų faktorių autentifikaciją ir stiprius slaptažodžius. Taip pat svarbu reguliariai atnaujinti įrenginių programinę įrangą.
Kibernetinės grėsmės Lietuvoje
Kibernetinių grėsmių mastai Lietuvoje dar niekada nebuvo tokie dideli. Dažniausiai fiksuojamos grėsmės – kenkėjiškos programos, juodojo sąrašo puslapiai ir „phishing“ atakos.
Pasak „Tele2“ eksperto Donato Drakicko, vienintelė išeitis – vartotojų sąmoningumas ir papildomos apsaugos priemonės.
Specialios apsaugos paslaugos, tokios kaip tinklo lygmeniu veikiančios filtravimo sistemos, vis dažniau tampa būtinybe. Tokios priemonės padeda ne tik identifikuoti grėsmes, bet ir realiu laiku blokuoti jų veikimą.
Sukčiai tampa vis išradingesni, technologijos greitėja, tačiau budrumas vis dar yra pati efektyviausia apsauga. Neatsiliepkite ir neperskambinkite neaiškiems numeriams, nežaiskite „nemokamų“ žaidimų iš abejotinų šaltinių, ir visada išlikite atidūs. Jūsų skaitmeninis saugumas priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimate šiandien.
