Suomija paskelbė istorinę žinią, kad planuoja skirti ginkluotės Ukrainai už 90 mln. eurų, o visą šį paramos paketą finansuos ne kas kitas, o pati Rusija. Tiesa, visa tai įvyks netiesiogiai.
Pranešama, kad pinigai bus paimti iš užšaldytų Rusijos valstybinių ir privačių aktyvų, kuriuos Europos Sąjunga leido panaudoti būtent tokiam tikslui. Šis žingsnis laikomas ne tik reikšmingu geopolitiniu pareiškimu, bet ir protingu finansiniu sprendimu.
Tokiu būdu iš agresoriaus atimami resursai panaudojami aukai padėti gintis. Suomijos gynybos ministerija paskelbė, kad būtent iš užšaldytų rusų turtų gauta grąža bus skirta amunicijos pirkimui Ukrainos kariuomenei.
Pasinaudodama Europos Sąjungos sprendimu, Suomija prisijungė prie didelio masto iniciatyvos, ES gegužę nutarė apie 90 proc. užšaldytų rusų aktyvų palūkanų naudoti Ukrainos gynybai. Kalbama apie 3–4 mlrd. eurų kasmet, o tai pinigai, kurie formaliai priklauso Rusijai, tačiau dėl invazijos yra blokuoti ir dabar aktyviai nukreipiami karinei pagalbai.
Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen patvirtino, kad naujasis paketas taps ir nacionalinės paramos programos, kurios bendra vertė siekia 660 mln eurų, dalimi. Pasak jo, tai sustiprins ryšius tarp Suomijos gynybos pramonės ir Ukrainos kariuomenės.
„Šis žingsnis – akivaizdus mūsų pramonės pajėgumo įrodymas ir investicijų grąžos pavyzdys“, – pažymėjo ministras.
Amunicija bus gaminama pačioje Suomijoje, Lapua mieste veikiančioje gamykloje, priklausančioje bendrovei „Nammo“, kurią valdo Norvegijos, Švedijos ir Suomijos akcininkai, taip pat kariuomenės sprogmenų gamybos padaliniuose.
Suomija turi didelę patirtį tiek vakarietiškos, tiek sovietinės ginkluotės sistemoms skirtos amunicijos gamyboje, kas leidžia lanksčiai reaguoti į Ukrainos poreikius, ypač turint omenyje tokias haubicas kaip „2S1 Goździk“.
Nors kol kas tiksliai neatskleidžiama, kokia amunicija bus tiekiama, ekspertai mano, kad gali būti tiek baziniai 15 km atstumu šaudantys sviediniai su apie 2,5 kg trotilo, tiek pažangesni raketiniai sviediniai, galintys pasiekti 22 km nuotolį.
Suomijos ginkluotė pasižymi itin aukštu tikslumu, kas suteikia pranašumą prieš analogišką rusišką produkciją.
Nors Ukraina toliau laikosi fronte, viena didžiausių problemų išlieka – amunicijos stoka. Karinės analizės rodo, kad anksčiau Ukrainos kariuomenė per dieną iššaudavo iki 7 tūkstančių sviedinių.
Šiandien, dėl tiekimo apribojimų, šis skaičius sumažėjęs iki maždaug 2 tūkstančių. Tuo tarpu Rusija vis dar sunaudoja penkis kartus daugiau, tokia disproporcija graso strateginiu pranašumu agresoriui.
Tarptautinė pagalba tampa gyvybiškai svarbi, tiek politiškai, tiek praktiškai. Suomijos sprendimas naudoti rusų pinigus, užuot laikant juos neaktyviai užšaldytus, įrodo, kad sąjungininkai randa vis išmanesnių būdų sustiprinti Ukrainos gynybinį pajėgumą be papildomos biudžeto naštos savo šalims.
Ekspertai tikisi, kad Suomijos pavyzdžiu paseks ir kitos ES šalys. Sprendimas nukreipti užšaldytų rusų aktyvų grąžą karinėms reikmėms ne tik stiprina Ukrainos poziciją mūšio lauke, bet ir siunčia žinią, kad agresija neišvengiamai atsisuka prieš ją inicijavusį režimą ir simboliškai, ir praktiškai.
Šis sprendimas turi potencialo tapti lūžio tašku visos Europos gynybos strategijoje, ne tik telkiant daugiau paramos, bet ir aiškiai parodant, kad agresoriai už savo veiksmus sumokės, net jei tą padarys ne savo noru.
