Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šalis privalo žymiai išplėsti savo karinio-pramoninio komplekso galimybes, kad pasiruoštų būsimiems kariniams konfliktams. Šiuos žodžius jis išsakė neseniai vykusiame Karinės pramonės komisijos posėdyje, akcentuodamas, jog būtina ne tik stiprinti gynybos pramonę, bet ir pasivyti pasaulines technologijų vystymosi tendencijas.
Rusijos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos gynybos sektorius jau padvigubino ginklų, ryšių bei elektroninės kovos sistemų gamybą, o Ukrainoje veikiančiai kariuomenei perduota 4000 tankų ir šarvuočių, 180 lėktuvų bei sraigtasparnių, ir daugiau nei 1,5 milijono dronų.
Nepaisant to, prezidentas pripažino, kad šių sistemų vis dar nepakanka: „Puikiai žinau, kad visų šių ginklų trūksta. Jų reikia daugiau.“ Anot V. Putino, šių metų tikslai kariniam – pramoniniam kompleksui dar ambicingesni nei ankstesniais metais.
Planuojama, kad gamybos pajėgumų plėtra palies daugiau nei 400 įmonių visoje šalyje. Ši programa, pasak jo, turi padėti ne tik užtikrinti dabartinius karinius poreikius, bet ir pasiruošti ateities grėsmėms. V. Putinas taip pat išvardijo, į kokias technologijas būtina susitelkti artimiausiu metu.
„Turime spartinti robotizuotų ir bepiločių sistemų, jūrinių autonominių platformų, lazerinių ginklų, skirtų naikinti dronus, gamybą.“
Be to, jis paragino užtikrinti greitą orbitinių žvalgybinių sistemų tinklo formavimą, pabrėždamas, kad reikalingi sprendimai visų tipų žvalgybai – tiek optinei, tiek signalinei.
Dar vienas svarbus aspektas yra skaitmeninių ir dirbtinio intelekto sprendimų plėtra: „Privalome skatinti vietinės programinės įrangos kūrimą ir aktyviai taikyti dirbtinį intelektą karinio valdymo sistemose.“
Oficiali Rusijos statistikos tarnyba „Rosstat“ skelbia, kad karinei pramonei artimos šakos pastaraisiais dvejais metais išgyvena spartų augimą, kai kurios jų produkciją padidino net 70 proc. Pavyzdžiui, metalo gaminių gamyba 2023 m. augo 28 proc., o 2024 m. – beveik 31 proc. Elektronikos gamyba taip pat šoktelėjo – atitinkamai 36 ir beveik 30 procentų.
Tačiau bendra Rusijos pramonės būklė ne tokia optimistinė. Ekonomikos analizės centrai pažymi, kad be karinės srities augimo, likusi šalies pramonė stovi vietoje arba patiria nuosmukį.
Anot Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centro, pramonės augimas nuo 2018 metų padidėjo vos 2,9 proc., o stagnacija fiksuojama jau nuo 2023 m. vidurio.
Nepaisant dabartinės karinės gamybos plėtros, Ūkio ministerija įtraukė į savo artimiausių trejų metų prognozę reikšmingą augimo lėtėjimą. Prognozuojama, kad jau šiemet karinės pramonės augimas sulėtės iki 2,5–5 proc., o 2026–2027 metais jis svyruos tarp 4,6 ir 7,2 proc.
Vis daugiau ekspertų atkreipia dėmesį, kad Kremlius vis labiau orientuojasi į ilgalaikį konfrontacinį kursą, kuriam reikia ne tik aktyvių karinių veiksmų, bet ir išvystytos infrastruktūros, aprūpinančios armiją moderniomis priemonėmis.
Ir nors V. Putinas tikina, kad tai būtina norint užtikrinti saugumą, ekonomistai perspėja – šis kursas gali dar labiau nusmukdyti civilinę ekonomiką.
