Nuo 2014 metų NATO priklausančios šalys turi įsipareigojimą skirti bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto gynybos reikmėms. Tačiau netrukus šis rodiklis gali būti peržiūrėtas ir padidintas.
Naujasis NATO vadovas Markas Rutte pažymi, kad diskusijos dar tik prasidėjo, tačiau jau dabar prognozuojama, kad naujasis minimalus slenkstis gali viršyti 3 proc. BVP. Ši tema yra viena pagrindinių šią savaitę vykstančiame NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.
NATO vadovas pažymėjo, jog 2024 metais Europos šalys kartu su Kanada skyrė gynybai net 485 mlrd. JAV dolerių, beveik penktadaliu daugiau nei praėjusiais metais. Skaičiuojama, kad nuo 2014 metų, kai buvo patvirtinta vadinamoji Gynybos investicijų deklaracija, šios šalys iš viso investavo per 700 milijardų dolerių. Tačiau to nepakanka.
„Turime judėti greičiau ir efektyviau“, – sakė jis. NATO siekia užtikrinti ne tik finansinę lygybę tarp narių, bet ir sustiprinti gynybos pramonės pajėgumus. Todėl Briuselyje svarstoma atnaujinti Gynybos gamybos veiksmų planą, kuris turėtų paskatinti karinės įrangos gamybą visame Aljanse.
M. Rutte nurodė, kad NATO rengia naują gynybos išlaidų susitarimą, kurį ketinama priimti birželio mėnesį per aljanso viršūnių susitikimą Hagoje. Jame tikimasi oficialiai patvirtinti didesnį finansinį įsipareigojimą.
„Turime užpildyti atotrūkį tarp dabartinės padėties ir to, kur turėtume būti“, – sakė NATO vadovas, nors kol kas konkrečių skaičių neįvardijo.
Pasak jo, tikėtina, kad gynybai teks skirti daugiau nei 3 proc. BVP. Vis dėlto, tai dar nėra galutinis sprendimas, vyksta vertinimai ir planavimas, kiek realiai kiekviena valstybė galės skirti iš savo biudžeto.
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau anksčiau ne kartą pasisakė, kad NATO šalys per mažai investuoja į savo saugumą. Dar 2024 metų sausį, Pasaulio ekonomikos forume Davose, Trumpas paragino NATO narius skirti gynybai net iki 5 proc. savo BVP. Toks pasiūlymas, nors ir nėra oficialiai svarstomas NATO, dar labiau skatina diskusijas dėl realių investicijų poreikio.
Pavyzdžiui, Lietuva šiuo metu gynybai skiria apie 2,85 proc. BVP, tačiau Lenkija yra dar viena išimtis – šiemet ši šalis numatė net 4,7 proc. savo BVP karinėms išlaidoms. Tai didžiausias santykinis rodiklis visame NATO bloke. Lenkijos pavyzdys rodo, kad kai kurios šalys jau dabar viršija esamus įsipareigojimus.
Nors NATO vadovybė kol kas nepriėmė galutinio sprendimo, kryptis aiški – sąjungininkai bus spaudžiami skirti daugiau gynybai. Auganti įtampa pasaulyje, karas Ukrainoje ir didėjanti Rusijos grėsmė rodo, kad investicijos į karinį saugumą tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.
Naujos taisyklės ar normos bus įtvirtintos jau birželį Hagoje, tai gali tapti vienu reikšmingiausių posūkių NATO istorijoje nuo Šaltojo karo pabaigos. Kol kas aišku viena, Aljansas ruošiasi ilgam laikotarpiui, kuriame saugumas taps viena iš pagrindinių investicijų sričių.
