Nuo šių metų sausio visoje Europoje įsigaliojo nauji Europos Sąjungos reikalavimai, kurių tikslas – gerinti oro kokybę. CAFE paketas (angl. Clean Air For Europe) numato griežtus CO₂ emisijų apribojimus naujiems automobiliams.
Jų viršijimas gamintojams reikš dideles finansines baudas. Bet ką tai reiškia automobilių pramonei ir kokį poveikį gali turėti mums, pirkėjams?
CAFE taisyklės įsigaliojo dar 2020 metais ir nurodė, kad gamintojai turi laikytis vidutinio 94 g CO₂/km emisijų limito. Jei šis kiekis viršijamas, taikoma bauda – 95 eurai už kiekvieną gramą CO₂ virš limito vienam automobiliui.
Pavyzdžiui, jei šeimos automobilis išmeta apie 140–150 g/km, gamintojas už jį gali mokėti iki 5 000 eurų.
Nauji reikalavimai nuo 2025-ųjų
Nuo 2025 metų pradžios CO₂ limitas sumažėja iki 93,6 g/km. Skaičiai atrodo nedideli, tačiau pasekmės – milžiniškos. Dauguma vidaus degimo variklius turinčių automobilių ir net kai kurios hibridinės transporto priemonės šių reikalavimų jau nebepatenkins.
Tai reiškia, kad kone kiekvienas naujas dyzelinis ar benzininis automobilis gamintojui taps rizika – už kiekvieną papildomą gramą teks mokėti šimtus ar net tūkstančius eurų baudų. Šios sumos, kaip visada, bus perkeltos ant pirkėjų pečių.
Verta prisiminti, kad 2020 metais, kai įsigaliojo pirmasis emisijų etapas (95 g CO₂/km), naujų automobilių kainos smarkiai šoktelėjo. Dingo daugybė ekonomiškų, pirkėjų mėgstamų modelių, ypač A ir B klasės automobilių, kurių gamyba buvo mažiausiai pelninga. Tai, pasak analitikų, vėl gali pasikartoti, tik šįkart dar drastiškiau.
Komisija šiek tiek švelnina reikalavimus
Vienintelė gera naujiena gamintojams – Europos Komisija siūlo suteikti daugiau lankstumo, leisti emisijų vidurkį skaičiuoti ne kasmet, o trijų metų laikotarpiu (2025–2027 m.). Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei vienais metais gamintojas viršys normą, bet kitais ją sumažins – vidurkis gali likti teisėtas.
Ši priemonė turėtų bent laikinai sumažinti spaudimą gamintojams ir padėti išlaikyti kai kuriuos modelius rinkoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad tai tik laikina atokvėpio pauzė. Tie, kurie svarsto įsigyti automobilį su vidaus degimo varikliu, turėtų paspartinti sprendimą – kainos artimiausiais metais tikrai kils, o kai kurie modeliai bus tiesiog išimti iš prekybos.
2035 metai – visiškas draudimas
Ilgalaikė kryptis jau aiški. Iki 2035 metų vidaus degimo varikliai turėtų išnykti. Nors prieš rinkimus kai kurie politikai užsiminė apie galimą šios datos peržiūrą, šiuo metu ES planuose nėra jokių ženklų, kad būtų svarstomas atšaukimas.
Priešingai – jau artimiausiu metu Komisija ketina pristatyti alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, sintetinį kurą, tačiau tai būtų tik papildymas, o ne planas B.
Baudos – ne vienintelis augantis kaštas
Nuo 2027 metų Lietuvoje įsigalios nauja ES direktyva, pagal kurią degalų tiekėjai turės pirkti aplinkos taršos leidimus (ATL). Šios išlaidos bus įtrauktos į kuro kainą ir 2030 metais jos gali sudaryti apie 0,54 euro už litrą degalų.
Taip pat laipsniškai didės akcizas – nuo dabartinių 0,52 iki 0,66 euro už litrą 2028 metais. Be to, PVM bus skaičiuojamas ne tik nuo degalų kainos, bet ir nuo akcizo sumos, todėl bendra mokestinė našta didės dar labiau.
Visa tai lems, kad jau 2030 metais už litrą dyzelino ar benzino gali tekti mokėti apie 2,5 euro.
Pirkėjams – svarbiausia neprarasti budrumo
Automobilių rinka išgyvena didelius pokyčius. Šiandien išsirinkti ir įsigyti automobilį yra sunkiau nei bet kada – dėl kainų, dėl reguliavimo, dėl neaiškios ateities. Tačiau aišku viena, kad vidaus degimo varikliai ilgainiui taps brangesni, retesni ir labiau apmokestinami.
O jų pakeitimui neabejotinai reikės laiko, infrastruktūros ir finansų. Jei šiandien svarstote apie naujo automobilio pirkimą – dabar pats metas atidžiai įvertinti savo galimybes ir planus. Nes artėja laikai, kai pigūs, paprasti ir ekonomiški automobiliai gali tapti istorija.
