Avarijos – nemalonus siurprizas, kurio niekas nesitiki kelionės metu. Vis dėlto statistika rodo, kad eismo įvykių šalies keliuose nemažėja – jų kiekis išlieka stabilus. Kaip rodo Transporto kompetencijų agentūros duomenys, pernai Lietuvoje registruota daugiau nei 2800 avarijų.
Lyginant su 2023-aisiais, skaičius išaugo nežymiai – 0,8 proc. Kaip pažymi „Lietuvos draudimas“, vis daugiau vairuotojų linksta eismo įvykio formalumus tvarkyti skaitmeniniu būdu, iš karto įvykio vietoje, naudojantis telefonu. Tai pagreitina procesą, tačiau neapsaugo nuo klaidų.
Pasak „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko, stresas, netikėtumas ir išblaškytos mintys neretai trukdo vairuotojui tiksliai atpasakoti įvykio aplinkybes. Dėl to deklaracijos dažnai pildomos netiksliai ar nepilnai.
Viena dažniausių bėdų – nepaspaustas mygtukas „Pateikti“ ar „Pasirašyti“, dėl ko deklaracija sistemoje išvis neužfiksuojama. Kitu atveju – vienas iš eismo įvykio dalyvių tiesiog nepatvirtina deklaracijos, ir ji tampa negaliojanti, nepaisant to, kad visa kita informacija užpildyta teisingai.
Netikslumai, tokie kaip klaidingai nurodyta automobilio markė, modelis ar valstybinis numeris, sukelia duomenų nesutapimus. Tai stabdo visą žalos administravimo eigą. Dar viena problema – neteisingai įrašytas telefono numeris ar el. pašto adresas. Tokiu atveju draudimo bendrovė neturi kaip susisiekti su vairuotoju, kai prireikia papildomų paaiškinimų ar dokumentų.
Nuotraukos, kurios nulemia tyrimo sėkmę
Beveik kiekvienu atveju svarbiausia avarijos analizės dalis – nuotraukos. G. Petrikas pabrėžia, kad vaizdai leidžia aiškiai įvertinti situaciją ir padarytą žalą. Jos turi būti daromos iš kelių kampų, turi matytis ne tik automobilio pažeidimai, bet ir valstybiniai numeriai, kelio ženklai, žymėjimai bei šviesoforai.
Ypač svarbu užfiksuoti bendrą situacijos vaizdą. Jei avarija įvyko tamsoje arba esant prastam orui, reikėtų naudoti blykstę ir įsitikinti, kad kiekvienas kadras yra aiškus.
Pasak eksperto, išsamios ir kokybiškos nuotraukos leidžia tiksliau suprasti, kas nutiko – ar vairuotojai laikėsi KET, ar buvo pažeisti kelio ženklai, kokia buvo transporto priemonių pozicija ir kita. Jei įrodymai silpni – procesas užtrunka, reikia papildomų duomenų.
Tinkama deklaracija – greitesnė žala
Baigus pildyti skaitmeninę deklaraciją, patariama dar kartą peržvelgti visus įvestus duomenis. Reikia įsitikinti, ar tiksliai nurodytas įvykio laikas, ar pažymėta, kuris vairuotojas laikomas kaltu, o kuris nukentėjusiu. Taip pat, ar visos pridėtos nuotraukos yra aiškios, o kontaktiniai duomenys yra teisingi.
Tik tada, kai informacija tikrai patikrinta, reikėtų spausti „Pateikti“. Tiksliai užpildyta deklaracija leidžia daug greičiau spręsti visus su eismo įvykiu susijusius formalumus, nuo žalos įvertinimo iki išmokos gavimo. Galiausiai tai taupo ne tik laiką, bet ir nervus.
Prevencija prasideda nuo žinojimo
Avarijų išvengti ne visada įmanoma, tačiau pasiruošimas gali padėti sumažinti streso lygį ir išvengti klaidų, kai jos vis dėlto įvyksta. Supratimas, kaip elgtis eismo įvykio metu ir kokių klaidų vengti, tampa ne mažiau svarbus nei saugus vairavimas.
Tai ypač aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kai vis daugiau procesų vyksta skaitmeniniu būdu. Todėl kiekvienam vairuotojui pravartu bent kartą susipažinti su e. deklaracijos forma, dar prieš tai prireikus realioje situacijoje. Tai gali tapti paprastu, bet itin svarbiu žingsniu link sklandesnio avarijos pasekmių sprendimo.
