Jei lankėtės Ispanijoje, bent vieną kartą tikrai būsite matę įspūdingą flamenko šokėjų pasirodymą. Viena geriausių šio meno specialisčių Lietuvoje, Agnė Staugaitė flamenko susižavėjo dar ankstyvoje jaunystėje. Ne vienerius metus mokiusis jo paslapčių Ispanijoje, ji įsteigė „Flamenco institutą“ ir aktyviai moko visus, norinčius išmokti šio šokio Vilniuje ir Kaune.
Būtų nevisiškai teisinga flamenko vadinti vien tik šokiu. XV a. atsiradęs menas – tai specifinė šokio, gitaros ir perkusijos muzikos bei dainų sintezė. Flamenko gimė pačioje Ispanijos širdyje Andalūzijoje ir ilgą laiką buvo laikomas atstumtųjų menu. Jo pradininkais laikyti čigonai, jau tuomet daugelyje šalių vadinti visuomenės dugnu. Iš tiesų flamenko yra įvairių kultūrų mišinys. Jame susipina ne tik čigonų, bet ir maurų, indų, arabų, keltų, Pietų Amerijos tradicijos. Flamenko – tai ypatingas pasakojimas apie sudėtingą gyvenimą, dramatiškus vyro ir moters santykius, sielvartą, vienatvę bei naują viltį. Plačiau apie jį kalbamės su Agne.
Agne, papasakokit, kada ir kaip Jūsų gyvenime atsirado flamenko.
Būdama 16 metų dalyvavau vienoje jaunimo stovykloje , kurioje vykdavo kultūriniai vakarai. Viena ispanė mergina šoko flamenką. Man paliko neišdildomą įspūdį. Ilgai ieškojau šokio, kuris man taip patiktų.
Nepaslaptis, kad flamenko – labai specifinė ir sudėtinga meno šaka. Profesionalūs šokėjai teigia, kad jam reikia pašvęsti visą gyvenimą, nes tai ne tik šokis, bet ir gyvenimo būdas, antras kvėpavimas. Turbūt prireikė nemažai ryžto ir pastangų?
Noras buvo didžiulis, iš to ir atsirado ryžtas mestis kažkuria prasme į avantiūrą – steigti studiją Lietuvoje, mokyti flamenko, užsiimti veikla, kuri be galo patinka. Juk viena, kai tai darai laisvalaikiu, kita, kai tai yra tavo pagrindinė veikla, iš ko ir pragyveni. Kai pradėjau mokytis šio šokio, viskas buvo be galo įdomu. Entuziasmas dirbti ir mokytis dar nepraėjęs. Tiek viena, tiek kita reikia daryti daug ir su meile.
Kas yra sunkiausia mokantis flamenko?
Pati šokio technika nėra lengva. Pėdomis (ištrepsėjimais) turi kurti muziką, o kad jos skambėtų, reikia padirbėti. Šokame su specialia avalyne, pakaustyta vinukais. Flamenko ritmika yra savita , bet be galo įdomi. Pradžioje sunkiau sukoordinuoti pėdų ištrepsėjimus su plastiškais plaštakų sukiniais.
Kaip kilo mintis įsteigti flamenko institutą ir ar sunki buvo pati veiklos pradžia?
Atidaryti flamenko studiją buvo mano svajonė, o pradžia niekada nebūna labai lengva.
Rengiate ne tik šokių pamokas, bet ir įvairius seminarus visoje Lietuvoje. Panašu, kad sulaukiate gausios susidomėjusių auditorijos?
Flamenko šokti ateina vis daugiau žmonių. Šokis patraukia giliu vidiniu turiniu, ekspresija. Mokaisi jausti, įsiklausyti į muziką.
Ar lietuviams sunku mokytis flamenko?
Gal pačioje pradžioje, kai reikia susipažinti su nauja ritmika ir pasimokyti technikos, koordinacijos. Tačiau tie, kurie ateina su ugnele ir entuziazmu, jiems energijos šokti netrūksta.
Į Ispaniją atvyksta mokytis daug užsieniečių. Iš jų teko sutikti keletą tokių, kuriems flamenkas yra svarbi jų gyvenimo dalis. Visų pirma, turi pažinti pačią Ispanijos kultūrą, flamenko stilių ištakas, jų ritmiką, suvokti dainų prasmę. Pabūti kaip įmanoma daugiau toje aplinkoje.
Ispanijoje flamenko šoka ne tik moterys, bet ir vyrai. Ar atsiranda vyrų lietuvių, besidominčių šiuo šokio menu?
Ispanijoje mačiau įspūdingų vyrų šokėjų pasirodymų. Taip pat turėjau vyrų mokytojų, vieną labai griežtą. Vos paeidavome po jo pamokų, bet jis išmokė daug dirbti. Sakydavo, kasdien dvi valandas šoki pas mane, po to dar tris valandas repetuoji tą patį. Tada ir pažanga ženkli.Lietuvoje, vyrų norinčių šoktį flamenką, vos vienas kitas…
Į kurį Ispanijos regioną vertėtų važiuoti ketinant mokytis flamenko?
Flamenko meno geriausia semtis Andalūzijos regione, kurį galėtume vadinti flamenko širdimi. Flamenko sostine laikoma Sevilija, kurioje daug gerų flamenko artistų, daug mokyklų, renginių. Šiais metais rudenį vyks flamenko bienalė, dalyvaus daug žinomų flamenko artistų.
Nuolat tobulinatės pas įvairius šios srities profesionalus. Tikriausiai iš kiekvieno pasisemiate ne tik profesinės, bet ir gyvenimiškos patirties. Ar teko sutikti asmenybių, kurios ne tik atskleistų šokio paslaptis, bet ir padėtų kitaip pažvelgti į pasaulį?
Atsimenu, atėjau į pirmą ritmikos pamoką, o mokytojas man sako: ,,Tau flamenkas bus visam gyvenimui“.
Visi mokytojai, pas kuriuos teko mokytis, labai skirtingi, turintys savo šokio braižą, iš kiekvieno labai daug išmokau. Pirma, tai šokti širdimi. Antra, kitus mokyti su meile.
Ko Jus pačią išmokė flamenko?
Daugiau įsiklausyti į jausmus. Ne tik šokant, bet ir gyvenant. Yra posakis: ,,Gyvenimas – tai tango, bet reikia jį mokėti šokti“. Aš dar ieškau atsakymo į klausimą, ar gyvenimas yra flamenkas.
O kaip pati Ispanija? Ar pavadintumėt ją „savo“ šalimi?
Ispanijoje mano antri namai. Kasmet ten praleidžiu nemažai laiko.
Ačiū už atsakymus.
