„Tamsiosios gamyklos“ jau tampa realybe daugelyje pramonės šakų, kur automatizacija ir robotizacija išstumia žmogų iš gamybos proceso. Koncepcijos pavadinimas kilęs iš anglų kalbos termino „Lights-out Manufacturing“, kuris pažodžiui verčiamas kaip „gamyba su išjungta šviesa“.
Tokios įmonės gali veikti visiškai autonomiškai, todėl sumažėja išlaidos apšvietimui, klimato kontrolei ir minimizuojamos klaidos dėl žmogiškojo faktoriaus. Ekspertai pažymi, kad šios technologijos ne tik mažina sąnaudas, bet ir reikšmingai didina produktyvumą bei gaminių kokybę.
„Tamsiųjų gamyklų“ taikymas ypač efektyvus masinėje gamyboje – elektronikos, automobilių pramonės ar metalurgijos srityse. Pavyzdžiui, „Philips“ gamykla, gaminanti elektrinius skustuvus, yra beveik visiškai automatizuota, o procesą prižiūri tik devyni žmonės.
Tačiau ši koncepcija kol kas netinka gamybai, kur reikalingas aukštas individualizacijos ir kūrybiškumo lygis. Net pažangiausiose gamyklose, tokiose kaip „Tesla Gigafactory“, išlieka dalinis žmogaus dalyvavimas kontroliuojant pagrindinius procesus.
Nepaisant ekonominio potencialo, kelias į visuotinį tokių gamyklų įdiegimą nėra be iššūkių. Pagrindinės kliūtys – reguliavimo rizikos, kibernetinio saugumo klausimai ir patirties trūkumas kuriant visiškai autonomines įmones.
Vis dėlto analitikai įsitikinę, kad jau po kelerių metų įmonės galės integruotis į globalias skaitmenines ekosistemas, valdomas per debesų platformas. Toks požiūris ne tik paspartins prisitaikymą prie rinkos pokyčių, bet ir suteiks įmonėms naują konkurencinį pranašumą.
