ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas tapo pirmuoju Baltijos šalių universitetu, gavusiu prestižinę AACSB International (AACSB) verslo mokyklų akreditaciją. Ši akreditacija yra suteikta tik 6 proc. geriausių pasaulio verslo universitetų, tarp kurių – Harvardo, Stanfordo ir kiti.
Su tarptautiniu pripažinimu kyla ir universiteto stojimo reikalavimai – šiemet minimalus konkursinis balas stojant į bakalauro studijas bus 5,5. Nors kiti universitetai dar nėra paskelbę savo minimalių balų, tikėtina, kad ISM tarp universitetų turės aukščiausią stojimo kartelę Lietuvoje.
„AACSB akreditacija yra didžiulis mūsų bendruomenės pasiekimas, ypač minint universiteto 25-metį, – sako ISM rektorius dr. Dalius Misiūnas. – Jau kurį laiką esame apsisprendę eiti kitu keliu nei valstybiniai universitetai ir užuot atlaisvinus stojimo reikalavimus, juos dar labiau griežtinti. Tarptautinis pripažinimas, kurio dėka Lietuva atsidūrė pasaulio verslo mokyklų žemėlapyje, dar labiau motyvuoja eiti šiuo keliu“ – teigia ISM rektorius.
Pagal atnaujintą Mokslo ir studijų įstatymą, šiemet mokyklą baigiantys abiturientai, norintys studijuoti universitete, turi būti išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus (lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei laisvai pasirenkamą egzaminą). Šių egzaminų aritmetinis vidurkis turėtų siekti pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį, t.y., 50 balų. Minimalų stojimo balą, kaip ir praėjusiais metais, aukštosios mokyklos nusistato pačios. Vadovaujantis vien minimaliais reikalavimais, įstoti į universitetines vadybos ir ekonomikos studijų kryptis būtų galima su konkursiniu balu, siekiančiu vos 3.
ISM rektoriaus teigimu, norint išlaikyti aukštojo mokslo kokybės lygį šalyje, universitetai turėtų kelti aukštesnius reikalavimus. Kitu atveju, anot D. Misiūno, gaunamas neigiamas efektas – jeigu studentai nepakankamai stiprūs, krenta mokymosi kokybė ir devalvuoja diplomo vertė. Leisdami balą, universitetai priima stojančiuosius, kurie kitu atveju stotų į kolegijas ar rinktųsi mokytis profesijos.
Jau pernai metais universitetai nuleido minimalius konkursinius balus – Vilniaus universitetas, Mykolo Riomerio, Vytauto Didžiojo universitetai ir Vilnius tech taikė 5, ir tik Kauno technologijos universitetas ir ISM išlaikė 5,4 minimalų balą.
„Jei valstybiniai universitetai toliau mažins stojamąjį balą, tai turės ilgalaikių neigiamų pasekmių ne tik studijų kokybei, bet ir Lietuvos konkurencingumui. Todėl ISM universitetas renkasi kitą kelią. Tikime, kad aukštesnis balas – ne kliūtis, o kokybės garantas. ISM universitete stebime koreliaciją, kad stojimo balas tiesiogiai susijęs su tolesniais mokymosi rezultatais, be to, per išankstinį priėmimą darome motyvacinius pokalbius, stengiamės kiekvieną stojantįjį pažinti iš anksto. Tai leidžia įvertinti, kaip jai/jam seksis studijuoti toliau, ir kaip mes galime prisidėti prie studentų karjeros tikslų“ – sako D. Misiūnas.
Anot rektoriaus, universitetas ir toliau skirs stipendijas gabiausiems, dengiančias iki 100 proc. studijų kainos. Šiuo metu ISM universitete kas antras bakalauro studentas studijuoja su studijų stipendija. Per paskutinius 5 metus į universitetą įstojo daugiausiai šimtukininkų Lietuvoje. Net penktadalis (20,15 proc.) visų 2019-2024 m. priimtų ISM studentų yra gavę bent vieną 100-uką iš valstybinių brandos egzaminų.
Tarptautinė akreditacija ambicingiems jaunuoliams gali atverti duris į tarptautinę karjerą. 2024 m. atlikta AACSB analizė rodo, kad 73 proc. „Fortune 100“ ir 75 proc. „S&P 500“ įmonių vadovų yra AACSB akredituotų mokyklų absolventai. 83 proc. AACSB akredituotų mokyklų alumnų teigia, kad jų įgytas išsilavinimas padidino jų uždarbio potencialą (2022 m. GMAC tyrimas). Panašios tendencijos vyrauja ir Lietuvoje: ISM atlikta SODROS duomenų analizė rodo, kad baigę magistrantūros studijas ISM absolventai uždirba iki 47 proc. daugiau nei kitų Lietuvos universitetų vadybos ir ekonomikos krypčių absolventai.
