Kasdienis gyvenimas tapo neatsiejamas nuo bekontakčių mokėjimų – banko kortelės, išmanieji telefonai, virtualios piniginės. Visa tai užtikrina greitą, patogų ir beveik nematomą pinigų judėjimą. Jaunesni vartotojai net neįsivaizduoja kitokio būdo atsiskaityti, viskas turi vykti per ekraną, o ne per popierinį banknotą ar skambant monetas piniginėje.
Tačiau technologijos, nors ir pažangios, vis dar trapios, nes kortelė gali būti užblokuota, telefonas pamestas ar išsikrovęs, ryšys – nutrūkęs. Ir tada staiga paaiškėja, kad modernus atsiskaitymo būdas be plano B – ne toks jau ir tobulas.
Dėl šios priežasties „Swedbank“ ir kiti bankai primygtinai rekomenduoja visada turėti šiek tiek grynųjų pinigų – tiek kasdienėje rutinoje, tiek ypač kelionėse.
Bankai korteles blokuoja ne dėl kaprizų, tai daroma siekiant apsaugoti klientą. Įtartinas pirkimas kitoje šalyje, neįprasti prisijungimai prie interneto banko ar pranešimai apie galimą duomenų nutekėjimą verčia banką reaguoti iškart.
Dažnai tokios situacijos nutinka savaitgaliais ar šventinėmis dienomis, kai bankų klientų aptarnavimo skyrių ar kontaktų centrai dirba ribotai. Kartais klientai apie blokavimą sužino tik tuomet, kai bando atsiskaityti parduotuvėje ar kavos kioske – kortelė atmetama, telefono ekranas lieka be jokio paaiškinimo, o pasimetęs žvilgsnis kelia ne tik nerimą, bet ir gėdą.
Turint grynųjų, net ir nedidelę sumą, galima lengvai išsisukti iš tokios padėties.
Kas kelionėje gali virsti problema ir kaip jos išvengti
Kelionėje atsiskaitymas kortele atrodo kaip išsigelbėjimas – nereikia keisti valiutos, nereikia skaičiuoti smulkių monetų. Tačiau kortelės blokavimas užsienyje sukelia kur kas daugiau nepatogumų nei Lietuvoje. Vietinė kalba, nežinomybė, ribotas ryšys, skirtingi įstatymai, viskas tik apsunkina sprendimų priėmimą.
Kai kurie šalies restoranai ar maži šeimos verslai netgi apskritai nepriima kortelių, ypač tose vietose, kur elektroninis atsiskaitymas vis dar nėra standartas. Be grynųjų, lieka tik nemalonus pasirinkimas: prašyti svetimų žmonių pagalbos ar atsisakyti būtinų dalykų, kaip maistas ar viešasis transportas.
Kredito kortelė – ne tik patogumas, bet ir draudimas
Kitas bankų siūlomas sprendimas – kelionėse naudoti kredito kortelę. „Swedbank“ pabrėžia, kad kredito kortelės savininkams dažnai automatiškai suteikiama kelionės draudimo apsauga, tai ypač svarbu, jei prireiktų medicininės pagalbos ar prarastumėte bagažą.
Be to, jei kredito kortelė užblokuojama, debeto kortelė gali būti rezervinė alternatyva, turint abi priemones, rizika sumažėja dvigubai. Svarbiausia yra atsakingas naudojimas. Išnaudota kredito suma turi būti padengiama kaip galima greičiau, kad būtų išvengta papildomų mokesčių.
Mobiliosios banko programėlės leidžia viską suvaldyti keliais spustelėjimais, o patys bankai teikia įspėjimus apie išlaidas ir limitus.
Grynieji – nepakeičiama atsarginė sistema
Grynieji dažnai nuvertinami, tačiau ekstremaliose situacijose tampa nepakeičiami. Elektros tiekimo sutrikimai, ryšio problemos, netikėtos sistemų klaidos, viskas gali atjungti korteles. Tokiomis akimirkomis grynieji yra vienintelė atsiskaitymo forma, kuri tiesiog veikia.
„Swedbank“ patarimas paprastas – turėkite bent tiek grynųjų, kiek pakaktų viešojo transporto bilietui, buteliui vandens ir užkandžiui. Tai ne prabanga, o sveika atsarga. Maža suma kišenėje gali reikšti didelį skirtumą tarp streso ir ramybės.
Saugus skaitmeninis gyvenimas – su analoginiu rezervu
Technologijos palengvina gyvenimą, bet atsakomybė yra mūsų pačių. Kiekvienas vartotojas turėtų įvertinti savo įpročius ir suprasti, kad net pažangiausi sprendimai kartais gali sutrikti. Ne todėl, kad jie blogi, bet todėl, kad jie vis dar veikia pasaulyje, kuris nėra tobulas.
Todėl planuokime iš anksto, mąstykime racionaliai ir nepasikliaukime vien tik vienu atsiskaitymo būdu. Grynieji pinigai kišenėje, nes tai ne atgyvena, o atsarginis planas, kurį verta turėti.
