Automobilis, kad ir apie kokius modelius suktųsi kalba, yra transporto priemonė, tad logiška, jog jis dažniausiai yra vertinamas pagal racionalius kriterijus: važiavimo savybes, technologijas, praktiškumą, ergonomiką. Tačiau toli gražu ne į paskutinę vietą nustumiamas ir emocinis veiksnys, o viena iš jo sudedamųjų dalių yra automobilio dizainas. Kiek aukštai jis gali būti kriterijų sąraše ir ar galima jį įvertinti objektyviai?
Yra automobilių kategorija, kurioje dizainas turi didelę reikšmę, tai – superautomobiliai, vairuotojo statusą įtvirtinantys svajonių modeliai, tačiau, nusileidus ant žemės, dažniausiai automobiliai perkami matuojant kainos ir poreikius atitinkančios kokybės santykį. Dizainas, jo grožis, teoriškai, čia turėtų likti antrame plane, tačiau tiesa ta, kad kartais pirminėje atrankoje jis groja pirmuoju smuiku.
„Didžiajai daliai vairuotojų automobilio dizainas iš tiesų svarbus. Tenka konsultuoti žmones automobilių pasirinkimo klausimais. Pasiūlius jiems gana gerą alternatyvą, šie iš karto ją atmeta sviesdami argumentą, esą tas automobilis negražus. Man galbūt kitaip atrodo, bet jei žmogui jis negražus, tai gali būti geriausias modelis rinkoje, šis jo nepirks. Taigi dizainas renkantis automobilius iš tiesų yra svarbus“, – pasitelkdamas pavyzdį paaiškina žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Nors automobilio grožį kiekvienas supranta savaip, tačiau pasaulyje yra organizacijų, jį vertinančių ir objektyviai. „iF Design“ dizaino ekspertai kasmet apdovanoja geriausius industrinio dizaino kūrinius, išskirstytus į atskiras kategorijas. Šiemet automobilių kategorijoje, be kelių superautomobilių, dominavo „Hyundai“: kelis modelius ir kitus produktus pristatę korėjiečiai susižėrė net 7 apdovanojimus.
Pastaraisiais metais šis gamintojas išsiskiria savitu stiliumi, iš publikos sulaukiančiu įvairių reakcijų: vieniems automobiliai labai patinka, o kiti stebisi išskirtinumu. Kodėl apdovanojimus dažniausiai laimi ne įprasto, visiems priimtino, o išsiskiriančio dizaino modeliai?
„Nauji automobiliai panašūs vienas į kitą ne tik važiavimo savybėmis, bet ir išvaizda dėl to, kad jie turi patikti kuo didesnei daliai pirkėjų“, – paprastai įvardija V. Milius.
Eksperimentai rizikingi, tačiau gali pasiteisinti
Automobilių dizaineris Dominykas Budinas antrina, kad gamintojų tikslas – parduoti kuo daugiau transporto priemonių, todėl jie nedrįsta gaminti tokių modelių, kuriuos bent dalis pirkėjų iš karto atmestų. Dėl to masinių automobilių dizaine matyti mažai rizikos, visi dirba pagal ištobulintas taisykles ir kuria vienodus produktus išlaikydami savo stilių.
„Gamintojai pataikauja vartotojams, bet turi kurti dizainą, pavaldų pačiai prekių ženklo idėjai, palikimui, tad, pavyzdžiui, pas vokiečius labai retai pamatysime kažkokių eksperimentų, ten dizaineriai suvaržyti, todėl modelių pokyčiai minimalūs, prisitaikantys prie laikmečio“, – papildo pašnekovas.
Dėl šios priežasties dažniausiai išsiskiria tos įmonės, kurios neturi ryškaus palikimo, nes jos gali eksperimentuoti. D. Budinas pateikia BMW pavyzdį: vos jie pradėjo daryti eksperimentus, pajuto neigiamą gerbėjų reakciją. Štai kodėl kiti vokiečių gamintojai ir toliau kuria įprastas mašinas, kurios įtiks visiems.
O jau išsivystęs, tačiau gilaus istorinio palikimo dar neturintis „Hyundai“ gali sau leisti eksperimentuoti. Tai matyti pažiūrėjus į jų gamą, ypač ją palyginus su kitų gamintojų produkcija. Visi „Volkswagen“ modeliai pasižymi vienodu dizainu, sunku vieną nuo kito atskirti „Audi“ modelius, o „Hyundai“ kiekvienas gaminys savitas, nepanašus į kitą. Tačiau gamintojas sugeba išlaikyti prekių ženklo identitetą mažomis detalėmis.
„Žibintuose ir kitose detalėse jie naudoja pikselius. Šis elementas vienija visus modelius, kad jie būtų atpažįstami kaip vieno gamintojo, tačiau „Hyundai“ yra visiškai atsipalaidavęs kurdamas formas“, – sako D. Budinas.
Tokia eksperimentų laisvė duoda vaisių. „Hyundai“ pripažįsta pasauliniai dizaineriai, „iF Design“ apdovanojimus jie nešasi namo jau ne pirmus metus iš eilės, o šiemet netgi septynis iš karto, įskaitant ir produktų dizainą, tarp kurių – išmanusis plafonas taksi automobiliams.
Tačiau kalbėdami apie modelius ekspertai išskyrė naująjį „Ioniq 9“, Šiaurės Amerikos rinkai skirtą „Palisade“ ir koncepcinį „Initium“. Tai trys SUV, skirtingi lyg diena ir naktis, tačiau atpažįstami kaip „Hyundai“.
Padės pritraukti naujų pirkėjų
Nors gamintojų dizaino drąsą profesionalai vertina, bet verslo atžvilgiu tai rizikingas sprendimas. Tą įrodo ir jau minėtas BMW pavyzdys. Pasak V. Miliaus, įdomūs ir unikalūs automobiliai gali iš karto atkristi iš dalies pirkėjų pasirinkimo sąrašo vien dėl nesutampančio skonio. Tačiau stiliaus pionieriai gali pritraukti naujų klientų ir įsitvirtinti rinkoje kaip naujų standartų kūrėjai.
„Dabar pastebima tendencija, kad vis daugiau žmonių nori būti originalūs, trokšta išsiskirti iš minios. Originalus automobilis parodo jų kūrybiškumo gyslelę, nes, sutikime, automobilis didelei daliai visuomenės yra ir statuso bei savęs parodymo simbolis. Aišku, yra tokių, kuriems automobilis tėra daiktas nusigauti iš taško A į tašką B, jiems dizainas visai nesvarbus. Tačiau didesnė dalis žmonių sieja save kaip asmenybę su tuo, ką vairuoja, jie nori kurti savo įvaizdį, tad automobilis bei jo dizainas čia turi reikšmę“, – mintimis dalijasi V. Milius.
„Jeigu eksperimentuojantis gamintojas užkabins kažką gero, įdomaus ir kiti kopijuos tuos elementus, tai taps didele identiteto dalimi, taps reklama per kitus prekių ženklus“, – reziumuoja D. Budinas.
