Dažnam atrodo, kad pinigai, esantys banke, yra tarsi užrakinti seife – saugūs, neliečiami ir visada pasiekiami. Įprasta manyti, jog jei jau patikėjome savo lėšas licencijuotai finansiniai institucijai, tai mums niekuo nerūpi. Tačiau realybė kiek subtilesnė.
Tiesa, kad bankų sektorius yra vienas griežčiausiai reguliuojamų, tačiau galimybės, kad pinigai dingtų, bent jau trumpam, tikrai egzistuoja. Finansų rinkose nėra šimtaprocentinių garantijų. Net ir didžiausi pasaulio bankai gali susidurti su likvidumo problemomis, techniniais sutrikimais, o kai kuriais atvejais – ir su kibernetinėmis grėsmėmis.
Tačiau tai nereiškia, kad rytoj pabusime ir mūsų sąskaitose pinigų neliks. Reikia išmanyti, kokie scenarijai teoriškai gali sukelti tokį reiškinį ir ką galima padaryti, kad būtų ramiau. Lietuvoje veikiantys bankai privalo laikytis Lietuvos banko, Europos centrinio banko (ECB) ir kitų tarptautinių institucijų nustatytų taisyklių.
Klientų lėšos yra atskirtos nuo pačių bankų turto, jos apdraustos iki 100 tūkst. eurų vienam asmeniui viename banke. Bet kaip šis draudimas veikia ir ar jis tikrai garantuoja pinigų saugumą?
Bankų bankrotai – ar tai reali grėsmė?
Bankų žlugimas nėra dažnas reiškinys, tačiau pasaulio istorijoje tokių atvejų būta, nuo „Lehman Brothers“ griūties JAV iki regioninių bankų krizės Šveicarijoje. Lietuvoje vienas žinomiausių pavyzdžių – „Snoro“ banko bankrotas. Kai bankas žlunga, lėšos iki 100 tūkst. eurų yra apdraustos valstybės lėšomis, per Indėlių ir investicijų draudimo sistemą. Tai reiškia, kad net ir žlugus bankui, žmogus savo pinigus atgaus.
Tačiau verta prisiminti, kad šis procesas gali užtrukti. Draudimo išmokos nėra pervedamos per kelias valandas – tam gali prireikti kelių dienų ar net savaičių. Jeigu laikote daugiau nei 100 tūkst. eurų viename banke – ši suma jau nėra visiškai apsaugota.
Tokiu atveju dalies pinigų galite netekti, jeigu jie nepadengti draudimu. Todėl didesnėms sumoms rekomenduojama diversifikuoti bankus. Reikia suprasti ir tai, kad bankų bankrotai dažniausiai neįvyksta per naktį. Juos dažnai lydi įspėjimai, finansų rinkos svyravimai, reguliuotojų sprendimai.
Todėl tie, kurie seka naujienas ir neignoruojama ženklų, dažnai spėja pasiruošti ir imtis veiksmų anksčiau nei sistema sutrinka visiškai.
Techninės klaidos ir laikini pinigų „dingimai“
Kitas dažnesnis reiškinys – laikini sutrikimai. Vieną dieną prisijungi prie banko, o balansas rodo nulį. Panika kyla greitai, tačiau dažniausiai tai tik laikina klaida. Gali būti, kad banko IT sistema patyrė gedimą, įvyko programinės įrangos atnaujinimas ar sutriko ryšys tarp sistemų.
Tokie atvejai net ir šiuolaikiniame technologijų amžiuje nėra išimtis. Didieji bankai kasmet praneša apie epizodus, kai klientai negali prisijungti prie savo sąskaitų ar mato neteisingą informaciją. Tačiau tai nereiškia, kad pinigai tiesiog dingo.
Jie dažniausiai lieka saugūs ir pasiekiami vos tik sistema atsigauna. Jei kada nors susiduriate su tokia situacija, pirmiausia reikia išlikti ramiai. Patikrinkite banko oficialų tinklalapį ar socialinius tinklus – dažnai čia pasirodo informacija apie sistemos sutrikimus.
Jei nepavyksta prisijungti ar išlikęs nerimas – skambinkite į banką, kad gautumėte paaiškinimą.
Sukčiavimas – reali grėsmė pinigams
Kur kas rimtesnė grėsmė yra ne bankų ar sistemų klaidos, o kibernetinis sukčiavimas. Lietuvoje per pastaruosius metus pastebimai išaugo kibernetinių atakų skaičius. Vienas populiariausių būdų – išviliojimas prisijungimo duomenų per fiktyvius puslapius, žinutes, el. laiškus ar skambučius.
Pavyzdžiui, vartotojas gauna SMS, kuri atrodo kaip iš banko. Paspaudžia nuorodą, suveda duomenis, o po kelių minučių sąskaita jau tuščia. Tokiais atvejais pinigai išties dingsta, nes jie dažniausiai pavagiami. Ir nors dalį jų pavyksta atsekti, ne visada pavyksta juos susigrąžinti. Bankai kartais kompensuoja patirtus nuostolius, bet tik tuo atveju, jei klientas nepažeidė saugumo taisyklių.
Todėl būtina būti budriems – nespauskite nuorodų, kurių nepatikrinote, neatskleiskite kodų telefonu, naudokite tapatybės patvirtinimą ir stiprius slaptažodžius. Jūsų dėmesingumas yra geriausia apsauga nuo finansinio apiplėšimo.
Pinigai banke saugūs, bet ne nepažeidžiami
Didžioji dauguma žmonių gali būti ramūs – jų pinigai bankuose yra saugūs ir apsaugoti įstatymais. Tačiau saugumas tai ne tik bankų atsakomybė, bet ir mūsų pačių. Stebėti savo sąskaitą, naudoti saugius įrankius, būti budriems sukčiavimo atveju, tai paprasti, bet labai svarbūs žingsniai.
Jeigu jūsų sąskaitoje atsiranda keistų judėjimų ar jos visai negalite pasiekti – nedelskite kreiptis į banką. O jei turite didesnių sumų, apsvarstykite jų paskirstymą tarp kelių bankų. Nes net ir skaitmeniniame amžiuje – saugumas vis dar yra mūsų pačių rankose.
