Važiuojant Lietuvos keliais vis dažniau kyla jausmas, kad esi stebimas kone kiekviename žingsnyje. Greičio matuokliai, tiek stacionarūs, tiek sektoriniai, šiandien stovi ne tik pagrindiniuose magistraliniuose keliuose, bet ir mažesniuose užmiesčio ruožuose.
Žinoma, saugumas kelyje yra svarbus, tačiau vis dažniau girdimi klausimai: ar tikrai visi šie matuokliai pastatyti pagrįstai? Ar visada jų tikslas yra saugoti gyvybes, o ne žvejoti baudas? Kėdainių miestas – viena iš įdomesnių iliustracijų.
Čia veikia tik vienas stacionarus greičio matuoklis, kuris per metus užfiksuoja apie pusantro tūkstančio pažeidimų. Skaičiai nemenki, tačiau pakeliui į Kėdainius situacija atrodo mažų mažiausiai keistai, nes matuoklių tiek daug, kad jie primena grybus po gero vasariško lietaus.
Tai jau nebe pavieniai įrenginiai – tai beveik nepertraukiamos stebėjimo zonos. Vis garsiau kalbama, kad dalis šių prietaisų išdygo ne dėl avaringumo ar gyvybių saugojimo. Skeptiškesni vairuotojai ir kai kurie politikai tvirtina, kad greičio matuokliai kai kur statomi be realaus pagrindo, siekiant sukurti papildomą pajamų srautą arba tiesiog parodyti, kad „darbas vyksta“.
Tad kas iš tiesų vyksta mūsų keliuose?
Trečdalis matuoklių įrengta be rimto pagrindo
Seimo narys Viktoras Fiodorovas kartu su liberalu Andriumi Bagdonu pateikė siūlymus, kurie pagaliau aiškiai reglamentuotų, kada ir kur gali būti įrengiami greičio matuokliai. Seimo ekonomikos komitetas jau pritarė jų idėjoms.
Pagal siūlymus, vidutinio greičio matavimo ruožas neturėtų viršyti 10 kilometrų, o viename kelyje tokių ruožų galėtų būti ne daugiau kaip trys. Taip pat siūloma riboti ir pačių greičio matuoklių skaičių, ne daugiau kaip penkios vietos viename kelyje.
Fiodorovas nurodė, kad atlikus avaringumo analizę paaiškėjo. kad dalyje ruožų, kur dabar stovi greičio matuokliai, avaringumas apskritai neegzistuoja. „Pasižiūri – kai kur nulis eismo įvykių per kelis metus, bet stovi matuoklis. Tai kokiu tikslu jis pastatytas? Tikriausiai – pasipinigauti“, – teigia politikas.
Pasak jo, Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad 2020–2022 metais „Via Lietuva“ 29-iuose iš 100 valstybinių kelių ruožų įrengė sektorinius matuoklius, neįrodydama jų būtinybės. Tai valstybei kainavo beveik milijoną eurų.
Premjeras: problema matoma, sprendimai artėja
Pasak V. Fiodorovo, sprendimą dėl greičio matuoklių statymo vietų turėtų priimti ne „Via Lietuva“, kaip yra dabar, bet Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi aiškiais, objektyviais kriterijais.
Šiems siūlymams pritarė ir premjeras Gintautas Paluckas. Anot jo, Susisiekimo ministerija šiuo metu rodo politinę valią spręsti šį klausimą, todėl papildomas įstatymas, registruotas ankstesnėje kadencijoje, šiuo metu gali būti netgi nebereikalingas.
„Matau realų norą šią problemą išspręsti – tai svarbiausia. Reikia nebeleisti, kad kiekvienas matuoklis būtų statomas chaotiškai, pagal kieno nors asmeninius įsivaizdavimus ar ambicijas“, – sakė G. Paluckas.
STT pažeidimų nerado, bet rekomendacijos pateiktos
Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose veikia 212 greičio matuoklių: 78 momentiniai ir 134 sektoriniai.
„Via Lietuva“ teigia, kad dar 2022 metais pati sustabdžiusi naujų greičio matuoklių pirkimo konkursą, siekdama išsiaiškinti, ar iki tol vykdyti projektai buvo pagrįsti. Įmonė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama pateikti savo išvadas.
STT nustatė, kad esminių pažeidimų nebuvo, tačiau pateikė nemažai rekomendacijų, kaip tobulinti greičio matuoklių įrengimo vietų parinkimą. Svarbiausia rekomendacija – dėmesį sutelkti ne į abstrakčius saugumo vertinimus, o į realų avaringumą, susijusį su greičio viršijimu.
Šiuo pagrindu „Via Lietuva“ kartu su kitomis institucijomis parengė atnaujintą metodiką. Nuo šiol didžiausia reikšmė bus teikiama tiems kelių ruožams, kuriuose dėl greičio viršijimo įvyksta daugiausia avarijų.
Lietuva jau ne vienerius metus didžiuojasi mažėjančiu eismo įvykių skaičiumi, tačiau sveiko proto taikant greičio matuoklių naudojimą labai trūko. Matyt, pagaliau artėjame prie sprendimų, kurie leis greičio matuoklius naudoti ten, kur jų tikrai reikia, o ne ten, kur tai patogu ar pelninga.
Ar užteks politinės valios šiuos pokyčius įgyvendinti praktiškai, pamatysime labai greitai. Viena aišku – vairuotojai laukia ne daugiau kontrolės, o daugiau sąžiningumo ir tikro rūpesčio jų saugumu, o ne paslėpto papildomų lėšų surinkimo.
