Nors Lietuvoje prieinami jau gerą dešimtmetį, biostimuliatoriai neretam gali pasirodyti tarsi panacėja – per gero veiksmingumo preparatas, kad būtų tiesa. Tačiau ir įvairūs moksliniai tyrimai, ir patys ūkininkai tvirtina, jog ši priemonė – veiksminga: padeda gerinti dirvožemio struktūrą, stiprinti augalus, didinti derlių bei kartu mažinti neigiamo poveikio aplinkai riziką. Be to, kad biostimuliatoriai būtų pripažinti tinkami naudoti, jie privalo praeiti griežtą patikrą ir ilgą registracijos procesą, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad biostimuliatoriai gali būti sudaryti iš mikroorganizmų, fermentų, hormonų ar kitų gamtoje randamų junginių. Jie stimuliuoja natūralius augalų procesus: fotosintezę, maisto medžiagų įsisavinimą, atsparumą stresui. Vienas didžiausių iššūkių, siekiant paaiškinti jų veiksmingumą, yra tai, kad šie produktai, veikdami per sudėtingus biologinius procesus, taikosi ne tik į kažkurią vieną augalo ar dirvožemio dalį, bet ir aktyvuoja kompleksinius mechanizmus. Tačiau tai labiausiai ir domina ūkininkus.
Andriaus Lukoševičiaus, „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovo, teigimu, biostimuliatorių pasirinkimą itin lemia konkrečiame Lietuvos regione vyraujantis dirvožemis.
„Pavyzdžiui, Vakarų ir Rytų Lietuvoje vyrauja lengvesni ir skurdesni dirvožemiai: tai reiškia, kad ūkiai susiduria su sudėtingesnėmis augalų auginimo sąlygomis. Todėl dažniausiai ieškoma produktų, kurių sudėtyje yra amino rūgščių, jūros dumblių ekstraktų. Ūkininkai ieško tokių medžiagų, kurios skatintų augalų augimą, maisto medžiagų paėmimą, slopintų augalų stresą“, – teigia specialistas.
Anot jo, visai kita situacija yra Šiaurės ir Vidurio regionuose, kur žemės yra ganėtinai derlingos: ten intensyviau naudojami pažangūs technologiniai sprendimai. „Čia taip pat naudojami tradiciniai biostimuliatoriai, skirti augimui skatinti. Tačiau galima pasitelkti ir pažangesnius produktus, orientuotus į augalų potencialo didinimą. Vis dėlto, norint tai padaryti, ūkininkams pravartu turėti pakankamai jiems aktualios informacijos“, – pastebi mikroelementų naudojimo ekspertas.
Tyrimai padeda pagrįsti efektyvumą
Siekiant pagrįsti biostimuliatorių veiksmingumą, vis dažniau atliekami įvairūs tyrimai ir bandymai. Vienas jų net ketverius metus – nuo 2020 m. iki 2024 m. – buvo vykdytas Danijoje, Aarhuso universitete. Universiteto mokslininkai biostimuliatorių poveikį tyrė kontroliuojamomis sąlygomis: šiltnamiuose, klimato kamerose, taip pat bandymų laukuose ir realiomis ūkininkų darbo sąlygomis.
Tyrimų metu buvo stebimas skirtingos kilmės biostimuliatorių poveikis derliui, maisto medžiagų panaudojimo efektyvumui, augalų atsparumui abiotiniam stresui – reaguojant į apšviestumo, temperatūros, drėgmės rėžimo pokyčius, klimato kaitą – ir produkcijos kokybei. Viso proceso metu – nuo augalo prigijimo iki derliaus nuėmimo – didelis dėmesys buvo skiriamas dirvožemio, augalo ir galutinio produkto stebėsenai.
„Taip pat analizuota daugybė augimo ir vystymosi aspektų, per kuriuos pastebėtas teigiamas biostimuliatorių poveikis augalų šaknims, atsparumui, metaboliniams procesams ir bendrai dirvožemio sveikatai. Vis dėl to, kaip pateikiama tyrimo išvadose, mokslininkai nesiima vienareikšmiškai vertinti rezultatų – labiausiai dėl to, kad skirtinguose dirvožemiuose tie patys biostimuliatoriai gali veikti skirtingai“, – komentuoja A. Lukoševičius.
Pasak jo, be jau žinomo galimo poveikio, mokslininkai išskiria ir vadinamąsias „besiformuojančias savybes“, atsirandančias ne dėl vieno konkretaus biostimuliatoriuose esančio komponento, o dėl kelių jame esančių sudedamųjų dalių tarpusavio sąveikos. „Tokie atradimai gali prailginti kelią iki produkto registracijos. Be to, objektyvus atitikimas nustatytiems kriterijams įmanomas tik atlikus išsamius mokslinius tyrimus, kurie taip pat reikalauja pakankamai laiko“, – sako A. Lukoševičius.
Lietuvoje taip pat vykdomi stebėjimai
Biostimuliatorių tyrimai vyksta ir Lietuvoje, bandymus atliekant realiomis sąlygomis bandomuosiuose laukuose. Ten jų poveikis vertinamas lyginant su pasėliais, auginamais be šių produktų.
„Lyginame kviečius, kurių auginimui buvo pasitelktas biostimuliatorius „Biimore“, su tais, kurie auginti be papildomų priemonių, ir pastebėjome, kad pirmieji buvo 20 proc. didesni, aukštesni, jų lapai – vešlesni. Tai rodo, kad pasėliai geriau įsisavina maisto medžiagas, sparčiau auga ir yra gyvybingesni. Bandymų su „Biimore“ derliaus priedo rezultatų vidurkis siekia 420–500 kilogramųiš vieno hektaro“, – pasakoja „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas A. Lukoševičius.
Jo pateiktais skaičiavimais, vidutinis derliaus prieaugis viename hektare grūdinių kultūrų dažniausiai siekia apie 200–300 kilogramų. Greičiausiai biostimuliatorių naudą įvertina ūkininkai, auginantys aukštesnės pridėtinės vertės kultūras, pavyzdžiui, bulves, cukrinius runkelius, įvairias daržoves, kukurūzus ir kt., tačiau tikrai geras poveikis matomas ir auginant įprastas kūltūras – kviečius ar rapsus.
