Kol vieni žmonės stovi prie bankomato galvodami apie sąskaitos likutį ar PIN kodą, kiti pastebi mažytę akutę virš ekrano – kamerą, kuri filmuoja jų veidą. Tai kelia klausimų: kam to reikia? Ar tai legalu? Ir ar tokia priežiūra neperžengia ribų tarp saugumo ir privatumo?
Pastaraisiais metais vis daugiau bankomatų Lietuvoje ir pasaulyje montuojami su vaizdo stebėjimo sistemomis, kurios fiksuoja ne tik aplinką, bet ir kiekvieno naudotojo veidą. Tai nėra tik technologinė naujovė ar mados reikalas.
Šis sprendimas tiesiogiai susijęs su kovos prieš sukčiavimą stiprinimu. Tačiau kiekvienas papildomas stebėjimo įrankis kelia ir papildomų klausimų – ar tai saugo, ar stebi?
Norint suprasti, kodėl bankomatai filmuoja veidus, reikia žiūrėti plačiau, ne tik į tai, kas vyksta šalia mūsų pinigų. Tai dalis platesnės saugumo strategijos, kurios tikslas – apsaugoti ne tik klientų turtą, bet ir pačius bankus nuo atsakomybės. Tad kaip tai veikia ir ką turėtum žinoti?
Vaizdo kameros bankomatuose – ne naujiena
Bankomatuose esančios kameros atsirado tikrai ne vakar. Jos buvo naudojamos jau kelis dešimtmečius, dažniausiai saugumo sumetimais. Anksčiau jos fiksuodavo bendrą aplinką, rankas ant klaviatūros ar bendrą vaizdą iš viršaus.
Tačiau šiandien akcentas vis dažniau krypsta į veido atpažinimą ar bent jau fiksavimą iš arti. Kamera virš bankomato – tai ne šnipinėjimas, o bandymas identifikuoti, kas prie jo priėjo. Jei įvyksta apgaulė, sukčiavimas ar net fizinis užpuolimas, nufilmuotas veidas tampa vertingu įrodymu tiek bankui, tiek teisėsaugai.
Tokia informacija dažnai padeda greičiau išaiškinti nusikaltimus, ypač kai kalbama apie pinigų išgryninimą su pavogta kortele ar pasinaudojus apgaulės būdu gautu PIN kodu.
Tiesa, šios kameros dažniausiai neidentifikuoja žmogaus realiuoju laiku. Duomenys saugomi tam, kad prireikus būtų galima juos peržiūrėti, tarsi savotiška „juodoji dėžė“. Bet vis dažniau bankai pereina ir prie pažangesnių sistemų, kurios jau geba analizuoti veido bruožus ar net stebėti elgesį.
Sukčiavimo schemos ir kameros vaidmuo
Kamera bankomate dažnai tampa „tyliuoju liudininku“ situacijose, kur žmogus tampa finansinio sukčiavimo auka. Nusikaltėliai, apsimetantys policija, anūkais, ar net banko darbuotojais, dažnai įtikina žmones išgryninti pinigus ir juos atiduoti.
Kamera tokiu atveju užfiksuoja pačią pinigų išėmimo akimirką, veidą ir elgseną, o tai dažnai padeda įrodyti, kad veiksmas buvo išgautas apgaulės būdu.
Kai kurios schemos apima net „klientų keitimą“, kai sukčius pasinaudoja tuo pačiu žmogaus PIN kodu ir kortele. Vaizdo įrašai leidžia identifikuoti, kad pinigus atsiėmė ne pats kortelės savininkas, o kitas asmuo. Tuo pačiu tokie įrašai yra svarbūs, kai pats žmogus neigia įvykdęs operaciją – vaizdo medžiaga gali parodyti priešingai.
Svarbu ir tai, kad dažnas bankas draudžia operacijas, jei prie bankomato įrengtas papildomas, nesankcionuotas įrenginys – pavyzdžiui, skimmeris. Vaizdo sistema kartais gali padėti pastebėti įtartinus veiksmus: neįprastą elgseną, papildomus judesius ar net objektus, kurie neturėtų būti šalia bankomato.
Duomenų apsauga ir teisės
Natūralu, kad kilus klausimui apie filmavimą, iš karto atsiranda ir susirūpinimas dėl privatumo. Ar galima fiksuoti žmogaus veidą be jo sutikimo? Pagal Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), tokie duomenys laikomi asmens duomenimis, todėl turi būti tvarkomi atsakingai.
Bankai dažniausiai laikosi reikalavimų – informacija apie stebėjimą būna aiškiai nurodyta prie bankomato, o duomenys saugomi ribotą laiką ir tik su aiškiu tikslu, saugumui užtikrinti. Šie įrašai nėra prieinami bet kam, juos gali peržiūrėti tik įgalioti asmenys, dažniausiai saugumo padaliniai ar teisėsaugos institucijos.
Jei kada kyla abejonių, ar jūsų teisės nepažeistos – galima kreiptis į banką dėl paaiškinimo arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Tačiau šiuo atveju balansas tarp saugumo ir privatumo kol kas labiau palankus saugumui – dauguma klientų sutinka, kad apsauga yra svarbesnė.
Kaip tai veiks ateityje?
Ekspertai prognozuoja, kad veido fiksavimas taps dar dažnesnis, ne tik bankomatuose, bet ir kitose viešose paslaugų vietose. Biometriniai sprendimai, tokie kaip veido atpažinimas vietoj PIN kodo, gali net visiškai pakeisti kai kurias saugumo priemones.
Jau dabar kai kuriuose bankuose bandomi sprendimai, kai bankomatas atpažįsta žmogų pagal veidą ir leidžia atlikti operacijas be kortelės. Nors Lietuvoje tai dar tik pradinė stadija, viskas juda būtent ta kryptimi – daugiau biometrinių duomenų, mažiau plastiko ir slaptažodžių.
Galima tikėtis ir tolesnio saugumo stiprinimo su dirbtiniu intelektu, kuomet analizuojama elgsena, automatiniu įspėjimų siuntimu, kai įtariama netipinė veikla. Tad veidas, kurį šiandien fiksuoja kamera bankomate, rytoj gali tapti tavo elektroniniu parašu.
