Masiškai išsiima grynuosius: kas vyksta su pensijų pinigais ir kodėl žmonės nepasitiki sistema?

Antros pakopos pensijų sistema Lietuvoje šiemet patiria ryškius pokyčius. Po pirmojo metų ketvirčio paaiškėjo, kad dalis gyventojų pasinaudojo galimybe atsiimti sukauptas lėšas, o tai turėjo tiesioginį poveikį finansų rinkai.

Pastebima, kad šis procesas neapsiribojo vien sprendimu pasitraukti iš kaupimo. Jis paveikė ir gyventojų finansinį elgesį – ypač tai matyti išaugusiame grynųjų pinigų poreikyje.

Situacija išryškino ir tam tikras tendencijas: kas dažniausiai traukiasi iš sistemos, kaip juda pinigai bei kokio masto pokyčiai jau įvyko per trumpą laiką.

Išaugęs grynųjų pinigų poreikis

Po lėšų išmokėjimo gyventojams pastebėtas ženklus grynųjų pinigų poreikio šuolis. Kai kuriomis dienomis jis buvo kelis kartus didesnis nei įprastai, o tam tikru momentu pasiekė net penkis kartus didesnį lygį.

Toks augimas rodo, kad dalis gyventojų pasirinko ne tik atsiimti pinigus, bet ir juos laikyti grynaisiais. Tai neįprasta tendencija, kuri paprastai būdinga didesnio neapibrėžtumo laikotarpiams.

Nepaisant išaugusio srauto, finansų sistema su situacija susitvarkė be trikdžių. Gyventojai galėjo laisvai disponuoti savo lėšomis, o išmokėjimai vyko sklandžiai.

Iš sistemos pasitraukė šimtai tūkstančių

Per pirmuosius tris metų mėnesius iš antros pakopos pasitraukė apie 40 proc. visų dalyvių – tai sudaro beveik 550 tūkst. žmonių.

Bendra iš sistemos pasitraukusių lėšų suma siekia apie 4,4 mlrd. eurų. Didžioji dalis šių pinigų grįžo gyventojams, o dalis buvo pervesta „Sodrai“.

Toks mastas laikomas precedento neturinčiu, nes anksčiau tokio dydžio lėšų judėjimo per trumpą laiką nebuvo fiksuota.

Kas dažniausiai pasitraukia?

Duomenys rodo aiškią tendenciją – aktyviausiai iš kaupimo traukiasi jaunesni gyventojai. Didžiausias pasitraukimo dažnis fiksuojamas tarp 25 ir 35 metų amžiaus žmonių.

Kita svarbi tendencija susijusi su pajamomis. Dažniau pasitraukia tie, kurių pajamos yra artimos vidutiniam darbo užmokesčiui. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai sistemoje lieka dažniau.

Šie skirtumai rodo, kad sprendimas trauktis iš kaupimo dažnai susijęs su finansinėmis galimybėmis ir trumpalaikiais poreikiais.

Lėšų išmokėjimas vyksta etapais

Gyventojams, kurie pateikė prašymus per pirmą ketvirtį, lėšos išmokamos iki balandžio vidurio. Tie, kurie sprendimą priims vėliau, pinigus gaus kitais etapais.

Pavyzdžiui, pateikus prašymą per antrą ketvirtį, išmokėjimas numatytas iki liepos vidurio. Tokia tvarka leidžia paskirstyti finansinius srautus ir išvengti staigių sukrėtimų rinkoje.

Sistemos pokyčiai dar tik įsibėgėja

Galimybė pasitraukti iš antros pakopos galios iki 2027 metų pabaigos. Tai reiškia, kad dabartiniai skaičiai gali dar keistis.

Numatoma, kad išsamesnis poveikio ekonomikai vertinimas bus pateiktas vėliau. Bus analizuojama, kaip šie pokyčiai veikia vartojimą, taupymą ir bendrą finansinį stabilumą.

Aišku viena – pensijų kaupimo sistema šiuo metu išgyvena vieną didžiausių transformacijų per visą savo veikimo laikotarpį.