Šį pavasarį JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasirašius vykdomąjį įsakymą, kuriuo šalyje įsteigtas strateginis bitkoinų rezervas, finansų rinkos ekspertai šį žingsnį pavadino istoriniu ir įvertino kaip stiprų pasitikėjimo kriptovaliutomis ženklą. Kai kurie analitikai svarsto, kad rezervas gali tapti svarbiu įrankiu JAV ekonomikos stabilumui ir konkurencingumui stiprinti. JAV – ne vienintelė šalis pasaulyje, bitkoinui skyrusi tokio masto pripažinimą.
Strateginis bitkoinų rezervas – tai bitkoinų atsargos, kurias valstybės ar verslo kompanijos kaupia kaip dalį savo finansinės strategijos. Toks rezervas gali būti formuojamas įvairiais tikslais, tačiau dažniausiai jis laikomas siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, diversifikuoti investicijų portfelį ar išsaugoti jo vertę. Kadangi bitkoino pasiūla yra ribota ir nekinta, priešingai nei tradicinių valiutų, jis laikomas patikimesne ilgalaikės vertės saugojimo priemone.
Šis JAV prezidento žingsnis paskatino investuotojus, politikus, verslininkus visame pasaulyje dar labiau įsigilinti į kriptovaliutas kaip turto vertės išsaugojimo priemonę.
„Bitkoinas šiandien vis dažniau vadinamas „skaitmeniniu auksu“. Kaip centriniuose bankuose saugomas auksas ar užsienio valiutos, taip ir bitkoinas daugelio laikomas vertingu ištekliumi, kurį verta laikyti ateičiai. Augant skaitmeninių valiutų populiarumui, daugėjant panaudojimo galimybių strateginiai bitkoino ir kitų kriptovaliutų rezervai tampa įprasta tema finansų politikos formavimo srityse“, – sako Jonas Juengeris, bendrovės „Bifinity“ vadovas.
Ir valstybės, ir verslo korporacijos
Idėja laikyti bitkoiną kaip strateginį rezervą sparčiai įgauna pagreitį. Vis daugiau centrinių bankų ir vyriausybių tiria galimybes integruoti bitkoiną į savo finansines sistemas. Taip pat vis daugiau įmonių pradeda investuoti į šią kriptovaliutą, matydamos ją kaip ilgalaikį vertingą išteklių. Augant bitkoino pripažinimui, vis daugiau institucijų ir vyriausybių gali pradėti vertinti jį kaip svarbią savo finansinės strategijos dalį.
Prieš ketverius metus Salvadoras tapo pirmąja šalimi, pripažinusia bitkoiną teisėta mokėjimo priemone. Nuo to laiko šalies vyriausybė kaupia šią kriptovaliutą kaip dalį savo nacionalinio rezervo. Šiuo metu Salvadoras turi per 6 tūkst. bitkoinų, kurių vertė viršija 500 mln. JAV dolerių.
Butanas taip pat pastaraisiais metais tyliai, bet kryptingai investuoja į kriptovaliutas, daugiausia į bitkoiną. Tiesa, greta bitkoino ir eterio Butanas į savo strategines atsargas įtraukė ir BNB kriptovaliutą. Tai gali tapti lūžio tašku, žyminčiu naują erą, kai kriptovaliutos tampa svarbia priemone stiprinant nacionalinį ekonominį atsparumą. Pasitelkdama savo gausius hidroenergetikos išteklius šalis vysto kriptovaliutų kasybą kaip būdą stiprinti ekonomiką ir diversifikuoti valstybės pajamas.
Norvegijos valstybinis turto fondas 2024 metais taip pat labai smarkiai padidino savo investicijas į bitkoiną. Nuo praėjusių metų pabaigos fondas netiesiogiai valdo 3,8 tūkst. Bitkoinų.
Galiausiai, didelės korporacijos taip pat pradeda matyti bitkoiną kaip vertingą įmonių iždo dalį – pavyzdžiui, „MicroStrategy“ ar „Tesla“ į bitkoiną investuoja šimtus milijonų dolerių, laikydamos jį efektyvia alternatyva gryniesiems pinigams.
Apsaugai nuo infliacijos, diversifikacijai, vertės auginimui
Skirtingai nei tradicinės valiutos, kurios laikui bėgant linkusios prarasti perkamąją galią, bitkoinas turi fiksuotą pasiūlą – niekada nebus sukurta daugiau nei 21 milijonas vienetų bitkoinų, todėl jis vertinamas kaip patikima vertės saugojimo priemonė.
Be to, bitkoinų įtraukimas į rezervus padeda diversifikuoti turtą: šalia grynųjų, aukso ar obligacijų jis veikia kaip papildoma priemonė rizikai mažinti. Kai kurios valstybės, ypač susiduriančios su ekonominiu nestabilumu ar turinčios silpną nacionalinę valiutą, naudoja bitkoiną kaip savotišką saugumo garantą – decentralizuota jo prigimtis apsaugo nuo politinio ar finansinio spaudimo.
Nors bitkoinas kaip ir bet kuris kitas investicinis turtas yra susijęs su tam tikra rizika, pavyzdžiui, kainų svyravimais, vis daugiau valstybių ir investuotojų jį pripažįsta kaip vertingą ir ilgalaikį finansinį turtą.
