Žiedai, ūsai ir derliaus paslaptys: sužinokite, kodėl verta nuskinti pirmus braškių žiedus

Pirmieji braškių žiedai daugeliui atrodo kaip artėjančio derliaus pažadas, tačiau dalį jų verta pašalinti. Sodininkystės praktikoje šis žingsnis dažniausiai taikomas ką tik pasodintiems daigams, kad augalas pirmiausia sustiprintų šaknis ir kerą.

Specialistai pabrėžia, kad pirmaisiais savaitėmis po pasodinimo braškė investuoja energiją į šaknų sistemą, lapus ir augimo kūgelį. Jei tuo pat metu leidžiama gausiai žydėti, resursai išsiskaido, o uogos būna smulkesnės, o pats keras sezoną pasitinka silpnesnis.

Kada žiedus verta šalinti?

Žiedų šalinimas aktualiausias pirmaisiais auginimo metais, ypač jei braškės sodintos šį pavasarį. Tokiu atveju dažnai rekomenduojama nuskinti pirmąją žiedų bangą, kad augalas sukauptų masę ir vėliau megztų daugiau kokybiškų uogų.

Jeigu braškės jau antrus ar trečius metus auga toje pačioje vietoje ir yra stiprios, masiškai žiedų šalinti paprastai nereikia. Vis dėlto verta pašalinti pažeistus, silpnus žiedynus ar tuos, kurie liečiasi su žeme, nes jie dažniau nukenčia nuo ligų ir drėgmės.

Ūsai ir tankumas lemia daugiau, nei atrodo

Kitas svarbus darbas pavasarį ir vasaros pradžioje yra ūsų, arba stiebagumbių, kontrolė. Ūsai reikalingi braškėms daugintis, bet derėjimo metu jie konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, todėl uogų mezgimas gali silpnėti.

Jei tikslas yra derlius, o ne naujų daigų auginimas, ūsus pravartu reguliariai nukirpti kuo arčiau kero, naudojant švarias žirkles ar sekatorių. Paliekant kelis stipriausius ūglius dauginimui, likusius geriau šalinti, kad plantacija neperaugtų ir neprastėtų vėdinimas.

Laistymas žydėjimo metu: paprasta taisyklė

Žydint braškėms svarbiausia laistyti taip, kad vanduo patektų į dirvą, o ne ant žiedų ir lapų. Drėgni žiedai ir prasta oro cirkuliacija sudaro palankias sąlygas pilkajam puviniui ir kitoms grybinėms ligoms, kurios gali greitai sugadinti būsimą derlių.

Praktikoje geriausia laistyti ryte ir tik tada, kai pradžiūsta viršutinis dirvos sluoksnis, o ne pagal griežtą grafiką. Mulčias, pavyzdžiui, šiaudai, taip pat padeda stabilizuoti drėgmę ir sumažina uogų kontaktą su žeme, todėl jos rečiau susitepa ir pūva.

Galiausiai verta prisiminti, kad derlių smarkiai lemia ir saulė: braškėms paprastai reikia bent kelių valandų tiesioginės šviesos per dieną. Per tankiai suaugę kerai, piktžolės ir per daug azoto trąšų dažnai duoda vešlius lapus, bet ne pilnas pintines uogų.