Išmanusis telefonas seniai tapo daug daugiau nei tik skambučių įrankis. Tai – asmeninis bankas, fotoaparatas, elektroninis paštas, darbotvarkė, prisiminimų albumas. Viskas telpa kišenėje arba delne. Visgi kuo daugiau informacijos jame saugome, tuo labiau turėtume rūpintis jo saugumu.
Virusai ir įsilaužimai nebėra tik mistiniai žodžiai, kuriuos kartais išgirstame televizijoje. Tikrovėje jie gali būti labai apčiuopiami, nuo pavogtų asmens duomenų iki tuščios banko sąskaitos. Nors dažnai manome, kad tai nutinka kažkam kitam, statistika rodo, jog kibernetinių atakų taikiniu gali tapti kiekvienas.
Gera žinia yra ta, kad galima imtis labai paprastų, bet itin veiksmingų priemonių, kurios padeda apsaugoti telefoną. Svarbiausia, nesidėti rožinių akinių ir neprisirišti prie minties „man tai tikrai nenutiks“. Atsargumas šiandien nėra pasirinkimas – tai būtinybė.
Programėlių atsisiuntimas tik iš patikimų šaltinių
Vienas iš lengviausių būdų „pasikviesti“ virusą į savo išmanųjį telefoną – parsisiųsti programėlę iš nežinomo šaltinio. Kartais gali atrodyti, kad nauja aplikacija atrodo viliojančiai, daro tą patį kaip populiarus įrankis, bet yra nemokama arba siūlo daugiau funkcijų. Būtent tokiose vietose slypi pavojus.
„Google Play“ ir „App Store“ parduotuvės nėra tobulos, bet bent jau ten programos tikrinamos, o aptikus grėsmes jos pašalinamos. Atsisiunčiant programėles iš atsitiktinių tinklalapių rizika smarkiai išauga, kartu su failu įrenginyje gali apsigyventi kenkėjiška programinė įranga.
Ši gali slapta vogti slaptažodžius, perimti žinutes, netgi stebėti veiklą realiu laiku. Jeigu jau kyla noras parsisiųsti kažką neoficialaus – geriau dar kartą pagalvoti. Net jei aplikacija atrodo patikimai, vienas netinkamas leidimas, pavyzdžiui, prieiga prie kontaktų ar kamerų, gali paversti tavo telefoną kibernetinių nusikaltėlių žaisliuku.
Operacinės sistemos ir programėlių atnaujinimai
Atnaujinimai daugeliui sukelia nuobodulį, nes telefonas kažką ilgai diegia, kažką keičia, o kartais net atrodo, kad po jų prietaisas veikia lėčiau. Tačiau būtent atnaujinimai dažniausiai užtaiso saugumo spragas, kurias atranda piktavaliai.
Kai gamintojai išleidžia naujus sistemos atnaujinimus, dažnai tai reiškia, jog buvo aptikta silpna vieta, leidžianti įsilaužti į įrenginį. Delsti su atnaujinimu – tas pats, kas palikti namų duris pravertas ir tikėtis, kad vagys nesusigundys.
Svarbu nuolat tikrinti, ar nėra naujų operacinės sistemos, programėlių bei antivirusinių sprendimų atnaujinimų. Automatiniai atnaujinimai gali būti gera idėja tiems, kurie nenori nuolat sekti naujienų. Net vienas atidėtas patobulinimas gali padaryti telefoną pažeidžiamą.
Slaptažodžiai, biometrika ir dviguba autentifikacija
Jeigu telefone slaptažodis yra „1234“ arba dar blogiau – jo nėra visai, tai tas pats, kas palikti automobilį aikštelėje su atviromis durelėmis ir rakteliais degimo spynelėje. Saugumas prasideda nuo stipraus, sunkiai nuspėjamo slaptažodžio.
Renkantis apsaugą verta pasinaudoti biometriniais duomenimis – piršto atspaudu ar veido atpažinimu. Nors šie metodai taip pat nėra absoliučiai nepramušami, jie žymiai padidina bendrą apsaugos lygį.
Dar vienas stiprus ginklas yra dvigubos autentifikacijos įjungimas. Prisijungiant prie svarbių paskyrų (banko, el. pašto, socialinių tinklų) reikėtų, kad sistema paprašytų papildomo kodo, kuris siunčiamas SMS arba sugeneruojamas specialioje aplikacijoje.
Tai gali būti būtent ta detalė, kuri išgelbės paskyrą nuo užgrobimo.
Įtartinų nuorodų ir žinučių ignoravimas
Kartais pats žmogus tampa silpniausia grandimi dėl smalsumo ar neatidumo. Elektroninio pašto laiškai su keistais priedais, SMS su nuorodomis į tariamas „laimėjimų“ svetaines ar net žinutės socialiniuose tinkluose su siūlymais „pamatyti neįtikėtiną video“ – visa tai dažnai būna tik spąstai.
Spustelėjus ant nuorodos, išmanusis telefonas gali būti užkrėstas be jokio papildomo leidimo. Ypač klastingos yra sukčiavimo schemos, kuriose bandoma išgauti prisijungimo duomenis apsimetant pažįstamomis įmonėmis ar paslaugomis.
Paprasta taisyklė – jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Net jei žinutė ateina iš draugo, geriau pasitikslinti, ar jis tikrai ją siuntė.
Papildomos apsaugos priemonės: antivirusinės ir VPN
Nors daugelis telefonų gamintojų stipriai dirba saugumo srityje, papildoma apsauga niekada nepamaišo. Patikima antivirusinė programėlė gali aptikti ir neutralizuoti grėsmes dar prieš joms pavykstant padaryti žalos.
Virtualus privatus tinklas (VPN) yra dar viena priemonė, stiprinanti saugumą. Jis užkoduoja duomenų srautą, todėl prisijungiant prie viešų „Wi-Fi“ tinklų mažėja rizika, kad kas nors perims siunčiamą informaciją.
Svarbiausia yra nepamiršti, kad ir geriausios technologijos negali apsaugoti nuo neatsargumo. Saugumas prasideda nuo įpročių ir sveikos atsargumo dozės.
Kai rūpiniesi savo telefonu, rūpiniesi ir savo duomenimis, laiku, pinigais ir, neretai, ramybe.
