Dirbtinis intelektas (DI) dar prieš keletą metų pasibeldė į kino industriją, o šiandien vis drąsiau perima kasdienius redagavimo darbus ir tiesioginėse sporto transliacijose. Transliacijas vis dažniau papildo grafiniai komentarai ir įžvalgos, kurių animatoriai realiu laiku tiesiog nespėtų apdoroti.
Lietuvoje vieni iš šios srities profesionalų, Tech-Park Kaunas inovacijų bendruomenės nariai ir vaizdo turinio kūrėjai, prisidėję prie NATO viršūnių susitikimo Vilniuje transliacijos – „Kobra.lt“ komanda apžvelgia galimybes ir iššūkius, kurie keičia vaizdo transliacijų rinką.
Transliacijų režisierius Giedrius Tribandis, dėstantis multimedijos kursus ir dirbantis tiesioginių transliacijų srityje, pastebi, kad DI vis labiau tampa ne pagalbininku, o neatsiejamu transliacijų įrankiu.
„Titrai, vizualizacijos, grafiniai paketai – visa tai dirbtinis intelektas padeda sukurti gerokai greičiau. Su studentais jau testavome net ir žvilgsnio korekcijas. Pavyzdžiui, jeigu asmuo skaito tekstą nenaudodamas suflerio, tai matosi jo nukreiptame žvilgsnyje. Pasitelkus DI galima suteikti efektą, kad pašnekovas visada žiūri tiesiai į kamerą“, – pasakoja G. Tribandis.
Kasmet transliuotojų komanda filmuoja apie 1000 tiesioginių sporto transliacijų, tarp kurių – populiariausios Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynės, moterų krepšinio lygos (MLKL) sekmadieninės transliacijos per LRT plius ir Lietuvos moterų futbolo rinktinės tarptautinių atrankų namų varžybos.
Viena pažangiausių vizualiai tobulinamų sričių – sporto transliacijos. Pasitelkus dirbtinį intelektą, krepšinio rungtynių metu sistema realiu laiku stebi žaidėjų judėjimą ir nustato, kas turi kamuolį, netgi geba prognozuoti metimo tikimybę iš skirtingų aikštelės taškų. Žiūrovams tokia informacija gerina rungtynių stebėjimo patirtį ir didina įsitraukimą, naudas įžvelgia ir sporto transliacijų komentatoriai. Dirbtiniu intelektu valdomos kameros jau šiandien geba realiu laiku atpažinti žaidėjų numerius ir automatiškai kaupti statistiką.
Ne mažiau įdomūs pokyčiai vyksta ir montažo užkulisiuose. „Jeigu trūksta kelių sekundžių kadrų, dirbtinis intelektas gali juos sugeneruoti panaudodamas jau turimą vaizdo įrašą. Tai tikras palengvinimas kūrybinėms komandoms“, – pažymi G. Tribandis. Vaizdo redagavimo įrankiai siūlo DI funkcijas naudojantis įskiepiais, o tokios platformos kaip „ChatGPT“ ne tik padeda rašyti scenarijus, bet ir generuoja reikiamus vizualus.
Nepaisant pažangos, vaizdo turinio užsakovai ir vartotojai dar atsargiai žvelgia į dirbtiniu intelektu praturtintą ar juo sukurtą vaizdo klipą. „Pastebime sugeneruoto vaizdo turinio klaidų, todėl svarbu, kad kūrėjai tikrintų rezultatą prieš paleisdami į eterį ar pateikdami žiūrovui. Dirbtinis intelektas gali daug, bet vis dėlto, galutinė atsakomybė išlieka pas originalų kūrėją – žmogų“, – sako transliacijų režisierius.
Žmogaus gebėjimai įvertinti turinį ir kritinis mąstymas itin svarbūs ir kovoje su DI sugeneruotomis melagienomis. „Kartu su galimybėmis ateina ir rizikos – melagienos, manipuliuojamas vaizdo turinys. Darosi vis sudėtingiau atskirti tikrą nuo dirbtinai sukurto vaizdo. DI palengvina darbą ne tik kūrėjams, bet ir dezinformacijos skleidėjams“, – įspėja pašnekovas. Todėl kūrybinėje grandinėje vis svarbesnis tampa žmogiškasis filtras – atsakingas ir kritiškai mąstantis redaktorius, režisierius.
Pasak G. Tribandžio, ateitis priklauso tiems, kurie ne tik naudojasi DI, bet ir supranta, kaip jį valdyti, moka tinkamai bendrauti su dirbtiniu intelektu. Dėl to ateityje bus ypač augs užklausų formavimo specialistų poreikis. „Svarbu mokėti užduoti tikslią užklausą, įvertinti rezultatus, o svarbiausia – pritaikyti kūrybiškai. Dirbtinis intelektas – tai ne konkurentas, o papildomos rankos tiems, kurie nori kurti greičiau, kokybiškiau ir drąsiau“, – reziumuoja transliacijų profesionalas.
Transliuojant 2023-aisiais vykusį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, „Kobra.lt“ komandai teko susidurti su išskirtiniais iššūkiais. „Dirbome kartu su inžinieriais iš Australijos ir Didžiosios Britanijos, tarsi kūrėme savo atskirą televizijos kanalą. Keturi srautai vienu metu, mobilios stotys, netgi reikėjo ardyti sienas ir lubas „LITEXPO“ rūmuose, kad būtų galima saugiai nutiesti kabelius“, – prisimena G. Tribandis.
