Trąšos, pesticidai, mikroorganizmai, biostimuliatoriai – tik dalis priemonių, kurios šią dieną yra prieinamos žemės ūkio rinkoje. Jų pasirinkimas didelis, o ir kiekvienos suteikiama nauda – skirtinga. Tačiau aišku yra viena: norint užauginti tikrai gerą derlių, svarbu ne tik investuoti į naujas, technologiškai pažangias priemones, bet ir tai daryti tinkamai, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Visų naujovių kainos iš pradžių kandžiojasi, tad ir sunkiau jas įsileidi į savo ūkį. Pavyzdžiui, prieš maždaug 10 metų, kai atsirado pirmieji biostimuliatoriai, jų kainos buvo tikrai aukštos. Tačiau su tėčiu išdrįsom išmėginti juos ūkyje, pamatėm, kiek ir kokios naudos suteikia, ir naudojam toliau. Tad sprendimas nepabūgti didesnės kainos ir išbandyti – pasiteisino“, – sako ūkininkas iš Pasvalio rajono Vitoldas Vegys.
Pasvalio rajone ūkininkaujantis Vitoldas valdo maždaug 100 hektarų dydžio ūkį, kuriame auga žieminiai rapsai, žieminiai kviečiai ir žirniai, taip pat kitos kultūros. Nors savarankiškai ūkį jis valdo ketverius metus, įvairias žemės ūkio technologijas išbando jau daugiau nei dešimtmetį.
Paklaustas, kodėl verta investuoti į pasėliams draugiškus žemės ūkio produktus, ūkininkas tvirtina, kad jų naudą įrodo realūs rezultatai: kokybiškesni augalai ir pastebimai gražesnis vaizdas laukuose.
„Nors rekomenduojamą biostimuliatorių normą žieminiams rapsams panaudojau per du purškimus, pasėlių pokyčiai – akivaizdūs: jie ir geriau augo, ir buvo tankesni, derlius – didesnis. Net ir laukas atrodė itin gražiai – lygus kaip stiklas. Juokaujant sakome, kad mes viską esame įpratę lyginti su tuo, ką turi kaimynai. Bent jau mūsų ūkio atveju, atrodome tikrai išskirtinai“, – sako V. Vegys.
Pastebimai geresnių rezultatų ūkininkas sulaukė ir žieminių kviečių laukuose. Jis prisimena, kad užpernai kviečius teko sėti vėlai – anksčiau juos pasėti sutrukdė prastos oro sąlygos. Be to, dirva buvo itin šlapia, siautė audros. Tačiau pavasarį pasitelkus biostimuliatorius, pavyko užauginti pakankamai gerą derlių.
„Taip pat gerai sekėsi ir žirniams: turėjo tvirtas šaknis, tolygiai augo. Žinoma, tos pačios audros išguldė ir kviečius, ir žirnius. Tačiau prieš tai panaudojus papildomus produktus, pasėliai greičiau atsistatė, derlius buvo neprastas. Taip, investuoti į visą tai reikėjo, bet be tų investicijų vargiai būtų buvę galima tikėtis derliaus“, – tikina ūkininkas.
Svarbu atrasti tinkamą technologiją
Pasvalio rajonas išsiskiria itin derlingomis dirvomis, todėl tai yra vienas svarbiausių žemės ūkio centrų Lietuvoje. Čia aktyviai auginami grūdai, rapsai, bulvės. Rajone gausu stiprių, inovatyvių ūkių, kuriuose išbandomos naujausios žemės ūkio technologijos ir jų produktai. Vienas tokių – ir Vitoldo ūkis.
Jis teigia, kad ūkininkai – atsargūs, savo investicijas itin pasveriantys verslininkai. Todėl prireikia ne vienerių metų, kol viename ar kitame ūkyje pradedamos naudoti įvairios inovacijos. Vis dėlto, patiems išbandžius žemės ūkio naujoves, jas ketinama naudoti ir toliau.
„Veikia ta amžina tiesa, kad kol pats nepabandai kažko naujo, nepamatai savo akimis rezultato, tol skeptiškai į viską žiūri. Tačiau pamačius realius rezultatus, kaip pasėliai atrodo po biostimuliatorių, kokie tvirti pasidaro augalai, jau net negali įsivaizduoti, ką kito galėtum naudoti“, – tvirtina V. Vegys.
Jis priduria, kad stipresniems pasėliams reikia ir mažesnio kiekio trąšų. Be to, taip mažiau alinamas dirvožemis ir pasiekiama didesnė ekonominė nauda.
„Jeigu pasėliai – tvirti ir gražūs, tikrai nereikia persistengti su trąšomis: augalas jų vis tiek pasiims tiek, kiek reikės, ir ne daugiau. Dėl to ir dirvožemio būklė bus pastebimai geresnė. Norint tai pasiekti, reikia investuoti į papildomas priemones. Gali atrodyti, kad tos pradinės investicijos į naujoves – didokos, tačiau galutinė derliaus savikaina vis tiek bus mažesnė“, – tikina ūkininkas iš Pasvalio rajono.
