Visuomenės finansiniai įpročiai keičiasi kartu su ekonominėmis permainomis, tačiau kiekviena karta priima savitus sprendimus, kuriuos lemia gyvenimo patirtis, socialinė aplinka ir finansinio raštingumo lygis. Ekspertai pastebi, kad skirtingais laikotarpiais augusių kartų požiūris į finansus skiriasi iš esmės, o tai turi įtakos tiek jų investavimo strategijoms, tiek požiūriui į taupymą, riziką ir ilgalaikių finansinių tikslų siekimą.
Vyresnės kartos atstovai, pavyzdžiui, X karta ar dalis Y kartos atstovų, užaugo ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu, kai daugelis pasaulio šalių patyrė svarbius struktūrinius pokyčius. Pasak banko „Citadele“ Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Sandros Gimžauskienės, būtent ši aplinka, pasižymėjusi nestabilumu ir globaliais finansiniais virpesiais, lėmė minėtų kartų atstovų atsargumą ir tradicinių taupymo formų pasirinkimą.
Dėl šios priežasties jie dažnai vengia rizikingų investicijų, savo finansinius sprendimus grindžiant stabilumo ir ilgalaikio saugumo siekiu.
„Vyresnioji karta investavimą vertina kaip ilgalaikį ir strategiškai apgalvotą procesą, todėl dažniausiai renkasi mažesnės rizikos investicijas, tokias kaip nekilnojamasis turtas, obligacijos, terminuoti indėliai ir pensijų fondai“, – teigia S. Gimžauskienė.
Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė dr. Asta Gaigalienė pastebi, kad šis atsargesnis požiūris buvo tiesiogiai susijęs su ekonominiais pokyčiais, kuriuos vyresnioji karta patyrė augdama. Tai, pasak mokslininkės, apima ne tik nuolatinę valiutų kaitą ir ekonominį nestabilumą, bet ir struktūrinius perėjimus nuo planinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos, kurie iš esmės pertvarkė asmeninių finansų valdymo paradigmas.
„Šiai kartai teko įsisąmoninti išaugusią asmeninę atsakomybę už savo finansinę ateitį ir gerbūvį. Tai buvo lengva ne visiems, todėl šių kartų atstovams dažnai trūksta gebėjimo priimti racionalius sprendimus vertinant ilgalaikę perspektyvą, pavyzdžiui, rengiantis pensijai. Šis psichologinis ir ekonominis perėjimas turėjo ilgalaikį poveikį finansų valdymui“, – pabrėžia dr. A. Gaigalienė.
Z karta yra labiau linkusi rizikuoti
Kaip pastebi mokslininkė, Z karta, gimusi po 1997 m., auga visai kitokioje aplinkoje, kur skaitmeninė ekonomika ir technologiniai finansų sprendimai jau tapo kasdienybe.
„Z kartos atstovai turi daug didesnę rizikos toleranciją. Jie gerai supranta, kad yra atsakingi už savo finansinę ateitį ir, skirtingai nei vyresnės kartos atstovai, mažiau baiminasi dėl finansinio nestabilumo. Dėl to jie yra linkę priimti greitesnius ir spontaniškesnius finansinius sprendimus,“ – teigia dr. A. Gaigalienė.
Z kartos atstovai nėra tiek apriboti baimės dėl finansinio nestabilumo, todėl greitai priima sprendimus, pasikliaudami savo įvertinimais ir technologijomis. Tačiau, pasak pašnekovės, nors jų sprendimai dažnai būna mažiau apgalvoti ir rizikingesni, jie išlieka susiję su tam tikromis tradicinėmis vertybėmis, tokiomis kaip nekilnojamasis turtas.
„Nekilnojamasis turtas vis dar laikomas stabilumo ir socialinio statuso simboliu nepriklausomai nuo asmens amžiaus. Tai ypač pastebima posovietinėse šalyse tarp visų kartų atstovų,“ – sako dr. A. Gaigalienė.
Sandra Gimžauskienė taip pat pastebi, kad Z kartos atstovai vis dažniau investuoja į nekilnojamąjį turtą ir dėl to kreipiasi dėl būsto paskolų.
„Mūsų banko duomenys rodo, kad palyginti su 2023 m., praėjusiais metais 18–29 metų amžiaus klientų būsto paskolų apimtys išaugo net 121 proc. Tai rodo didėjantį jaunų žmonių susidomėjimą nuosavu būstu“, – teigia ji.
Kartų skirtumus sušvelninti gali finansinis raštingumas
Šiuolaikinėje ekonomikoje, kur finansinių produktų įvairovė ir technologijų plėtra nuolat auga, finansinio raštingumo svarba tampa vis akivaizdesnė. Ekspertės sutaria, kad gerai išvystytas finansinis raštingumas gali sušvelninti kartų skirtumus ir padėti jauniems žmonėms priimti geresnius finansinius sprendimus.
„Tyrimai rodo, jog Z kartos atstovai labiau linkę naudotis technologijomis ir skaitmeniniais finansiniais produktais, geriau juos išmano, tačiau, palyginti su ankstesnių kartų atstovais, jie mažiau susipažinę su bazinėmis finansų sąvokomis ir dėsniais, pavyzdžiui, grąžos ir rizikos santykiu, investicinio portfelio diversifikavimu. Šis finansinio raštingumo skirtumas tarp kartų yra labai svarbus, nes jis tiesiogiai susijęs su priimamais finansiniais sprendimais“, – teigia dr. Asta Gaigalienė.
Anot S. Gimžauskienės, bazinių finansinių žinių turėjimas kiekvienai kartai padeda ne tik geriau valdyti savo finansus, bet ir priimti pagrįstus bei apgalvotus sprendimus, taip pat pasižymi geresne taupymo elgsena ir didesniu pasirengimu investuoti. Vis dėlto, kaip pastebi pašnekovė, gebėjimas prisitaikyti prie naujovių ar tendencijų nebėra vien jaunosios kartos privilegija – ir vyresni asmenys vis dažniau aktyviai įsitraukia į technologijų ir inovatyvių finansinių sprendimų naudojimą.
„Nors pastebime, kad jaunesni banko klientai žymiai dažniau renkasi atsiskaityti mobiliaisiais įrenginiais, technologijos ir noras išbandyti naujas taupymo ar investavimo galimybės vis dažniau pasiekia ir vyresnės kartos gyvenimą – šios atstovai taip pat domisi naujovėmis ir pritaikydami gyvenimišką patirtį, dažnai neatsilieka nuo jaunimo“, – sako S. Gimžauskienė.
