Prekybos tinklas „Maxima“ kovo mėnesį sulaukė 34 tiekėjų prašymų dėl poreikio didinti prekių tiekimo kainas. Įmonė ir toliau skelbs „Maximetrą“ – tiekėjų skaičių, kurie siekia didinti ar mažinti tiekimo kainas bei produktų kategorijas, kuriose siekiama pokyčių.
Kovo mėnesį prekybos tinklas „Maxima“ daugiausiai prašymų persiderėti tiekimo kainas sulaukė dėl šviežios jautienos mėsos ir jos gaminių, žuvies gaminių kaip sūdyta ir marinuota silkė, taip pat dėl produkcijos, kurios gamybai naudojami kiaušiniai – tai įvairūs sausainiai, konditerija, majonezas. Ne maisto prekių tiekėjai nori kilstelti buitinės chemijos bei higienos prekių tiekimo kainas.
„Nusprendėme reguliariai viešai pasidalinti informacija, kokių kategorijų tiekėjai siekia persiderėti sutartas tiekimo kainas dėl patiriamų objektyvių iššūkių. Po antplūdžio pirmaisiais mėnesiais, kai sulaukėme 100 prašymų padidinti tiekimo kainas, kovą situacija pamažu rimsta – gavome 34 pranešimus apie branginamas prekes, – pasakoja Marius Tilmantas, prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas.
Pasak jo, dauguma tiekėjų jau perskaičiavo padidėjusio minimalaus atlygio, degalų akcizo, taip pat rekordus pasiekusių žaliavų kainų įtaką produkcijai, tad situacija normalizuojasi.
Labiausiai norima branginti jautieną
Kovo mėnesį daugiausiai pranešimų apie didinamas prekių tiekimo kainas „Maxima“ gavo iš šviežios jautienos bei jos produktų gamintojų ir tiekėjų. Labiausiai norima didinti kainas fasuotai šviežiai jautienai – tiekėjai prašo tiekimo kainas pakelti 30 proc.
„Su jautienos kainų šuoliu pastaruoju metu susiduria visas senasis žemynas – Europoje jautienos pasiūla nepaveja paklausos. Iš dalies tai lėmė prasiautėję galvijų ligos, įtakos turi eksporto ir importo persiskirstymas globalioje rinkoje“, – kalba „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas M. Tilmantas.
Viena iš jautienos brangimo priežasčių įvardijama ir pasirengimas šių metų pabaigoje įsigaliosiančiam ES reglamentui dėl globalaus miškų naikinimo mažinimo, kuris tarp kitų žaliavų taikomas ir jautienai. Į ES rinką importuojama jautiena turi būti iš galvijų, užaugintų teritorijose, kuriose po 2020 m. nebuvo miško – tiekėjai turi pateikti dokumentus, įrodančius, jog dėl jų ūkininkavimo nebuvo iškirstas miškas.
Sužvejojama mažiau silkės
Kovą, kaip ir vasario mėnesį, antroje vietoje pagal tiekėjų pranešimų gausą rikiavosi žuvies gaminių kategorija. Komercinės žvejybos kvotų ribojimai lėmė didesnę konkurenciją dėl sumažėjusios žuvies žaliavos, ji tapo brangesnė gamintojams.
„Jeigu porą ankstesnių mėnesių ši situacija turėjo didesnės įtakos menkių, skumbrių, lašišų gaminių tiekimo kainoms, tai kovo mėnesį labiau išsiskiria sūdyta bei marinuota silkė, kurios tiekimo kaina didinama apie 12 proc. Be to, sulaukėme signalų iš tiekėjų, kad apie 40 proc. pabrango tam tikros rūšies kalmarų žaliava“, – teigia M. Tilmantas.
Kiaušinių kainos nusirito į konditeriją
Metų pradžioje paukštininkystės ir vištų dedeklių ūkius sukrėtęs paukščių gripas aukštyn timptelėjo kiaušinių kainas. Praėjusį mėnesį kiaušinių tiekėjai derėjosi dėl 25 proc. didesnių tiekimo kainų ant kraiko laikomų vištų kiaušiniams.
„Kiaušiniai brangiau kainavo ir konditerinių gaminių gamintojams, kepantiems šakočius, tortus sausainius, todėl, kaip ir prognozavome, kovo mėnesį jau sulaukėme šio prekių segmento tiekėjų prašymų kilstelėti tiekimo kainą – nuo 10 proc. iki 25 proc.“, – naujausia informacija dalinasi M. Tilmantas.
Ne tik plastiko įtaka
Toliau stebima buitinės chemijos ir higienos prekių kainų didėjimo tendencija – kai kurias prekes šioje kategorijoje tiekėjai nori parduoti vidutiniškai 20 proc. brangiau. Šią įsibėgėjančią tendenciją lemia kelios priežastys – tai įsigalioję nauji ES reikalavimai plastiko naudojimui gaminiuose bei pakuotėse, dėl kurių didėja gamintojų sąnaudos.
„Europos gamintojai taip pat susiduria su palmių aliejaus pasiūlos sumažėjimu, o jis naudojamas gaminant daugelį valiklių, skalbikių, muilų. Palmių aliejus yra vienas tikslinių produktų, kontroliuojamų ES reglamentu dėl globalaus miškų naikinimo mažinimo. Gamintojai turi įrodyti, kad naudojama žaliava užauginta nenaikinant miškų, o tai reiškia papildomus atsekamumo reikalavimus, kurių dalis trečiųjų šalių tiekėjų negali išpildyti arba dar neprisitaikė prie naujos tvarkos, o reikalavimus atitinkanti žaliava yra brangesnė, jos mažiau, – paaiškina M. Tilmantas.
