Viena didžiausių šių laikų problemų – maisto švaistymas. Nors parduotuvių lentynos lūžta nuo produktų gausos, milijonai tonų maisto kasmet atsiduria šiukšlių konteineriuose. Tai ne tik didžiulė ekologinė našta, bet ir moralinis iššūkis, kai tuo pat metu daugybė žmonių vis dar kenčia nuo bado. Daugeliui atrodo, kad išmesti šiek tiek sugedusio ar nebesuvartojamo maisto yra smulkmena, tačiau, jei kiekvienas imtųsi atsakingesnio požiūrio, problemą galima būtų reikšmingai sumažinti.
Kaip tai padaryti? Sprendimai prasideda nuo paprastų kasdienių įpročių – planuoti pirkinius, tinkamai laikyti produktus, kūrybiškai panaudoti likučius. Taip ne tik sumažintume atliekų kiekį, bet ir sutaupytume pinigų. Be to, mažiau švaistomas maistas reiškia ir mažesnį gamtos resursų eikvojimą. Tad kokie konkretūs veiksmai gali padėti kovoti su maisto švaistymu?
Maisto švaistymo istorija: kada tai prasidėjo?
Maisto švaistymas egzistuoja tiek, kiek egzistuoja žmonija. Senovėje žmonės išmesdavo mažai, nes maistas buvo vertinamas kaip didelė vertybė. Medžiotojai-rinkėjai suvalgydavo beveik viską, ką sumedžiodavo ar surinkdavo. Žemdirbystės atsiradimas leido kaupti atsargas, bet kartu pradėjo rastis ir pertekliaus problema.
Viduramžiais didikų puotos buvo viena iš pirmųjų maisto švaistymo formų. Maistas buvo naudojamas kaip galios ir turto simbolis – stalai lūždavo nuo patiekalų, o likučiai dažnai keliaudavo į šiukšles arba geriausiu atveju būdavo išdalijami vargingiesiems.
Pramonės revoliucija ir maisto gamybos augimas dar labiau pagilino problemą. Išradus konservavimą ir šaldytuvus, maistas tapo prieinamesnis, bet kartu žmonės pradėjo švaistyti daugiau, nes manė, kad gali bet kada jo įsigyti iš naujo.
Šiandienos skaičiai: kiek maisto išmetama?
Šiandien maisto švaistymas pasiekė neregėtas aukštumas. Skaičiai šokiruoja:
- Kasmet pasaulyje išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto
- Tai sudaro beveik vieną trečdalį viso pagaminamo maisto
- Europoje ir Šiaurės Amerikoje vienas žmogus per metus išmeta apie 95–115 kg maisto
- Tuo tarpu Afrikoje ir Pietų Azijoje – tik 6–11 kg
Tokie skirtumai rodo, kad turtingos šalys maisto išmeta nepalyginamai daugiau nei skurdesni regionai, kuriuose net menkiausias maisto likutis yra naudojamas maksimaliai.
Kodėl švaistome tiek daug maisto?
Maisto švaistymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Štai pagrindinės priežastys:
- Per dideli pirkimai – žmonės dažnai perka daugiau nei gali suvalgyti
- Tobulos išvaizdos standartai – prekybos centrai atmeta vaisius ir daržoves, jei jie atrodo nepakankamai gražiai
- Blogas planavimas – nežinojimas, kiek ir kada bus suvalgyta, lemia maisto sugedimą
- Netinkamas supratimas apie galiojimo laiką – žmonės išmeta produktus, net jei jie dar tinkami vartoti
- Restoranų ir parduotuvių perteklinis gaminimas – kad visada būtų pasiūla, tačiau tai reiškia ir didelius išmetamus kiekius
Ką galime padaryti?
Nors problema didžiulė, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jos sprendimo:
- Planuokite pirkinius – pirkite tik tai, ko tikrai reikia
- Tinkamai laikykite maistą – šaldykite produktus, kad jie nesugestų
- Naudokite viską – likučius paverskite naujais patiekalais
- Supraskite galiojimo datas – „Geriausias iki“ nereiškia, kad maistas iškart sugedo
- Paremkite maisto bankus – nebereikalingą maistą galima paaukoti
„Maisto švaistymas – tai ne tik ekonominė, bet ir moralinė problema. Mes išmetame maistą, kai tuo tarpu milijonai žmonių pasaulyje badauja. Kiekvienas iš mūsų gali keisti įpročius ir prisidėti prie sprendimo“, – teigia specialistas.
Nors visiškai išvengti maisto švaistymo turbūt nepavyks, kiekvienas mažas žingsnis yra svarbus. Jei pradėsime galvoti prieš išmesdami, galėsime sumažinti atliekų kiekį ir padėti tiek planetai, tiek žmonėms, kuriems maistas yra gyvybiškai svarbus.
