II pakopa smogia netikėtai: žmonės atsiima pinigus ir praranda turimas paramas
2026 metų pavasarį viešojoje erdvėje vis garsiau kalbama apie vieną nemalonią II pensijų pakopos reformos pasekmę: dalis žmonių, atsiėmusių savo sukauptus pinigus, gali prarasti teisę į būsto šildymo kompensacijas, socialinę pašalpą ar pajamas vertinančią socialinę paramą mokiniams. Ši tema eskaluojama ne be pagrindo, tačiau svarbu tiksliai suprasti, kas iš tiesų vyksta.
Trumpai tariant, problema yra ne pati II pakopa, o tai, kaip socialinės paramos sistemoje vertinamos gautos lėšos. Kai žmogus pasitraukia iš kaupimo ir į jo sąskaitą pervedama asmens sumokėtų įmokų dalis kartu su investiciniu rezultatu, šie pinigai tam tikrais atvejais tampa matomi kaip pajamos ir turtas. O būtent nuo pajamų ir turto Lietuvoje priklauso nemaža dalis paramos nepasiturintiems gyventojams.
Kodėl atsirado ši problema?
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos galioja pereinamasis laikotarpis, per kurį visi norintys gali pasitraukti iš II pakopos be papildomų sąlygų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškiai nurodo, kad tokiu atveju žmogui į banko sąskaitą pervedamos jo asmeninės įmokos ir investicinis rezultatas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįžta į „Sodrą“ ir virsta papildomais pensijų apskaitos vienetais.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip pinigai, kuriuos žmogus tiesiog susigrąžina. Tačiau socialinės paramos sistemoje jie nėra traktuojami kaip „nematomi“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje aiškiai nurodyta, kad skiriant piniginę socialinę paramą į pajamas įskaitomos pensijos ir pensijų išmokos. Išimtis taikoma tik labai konkretiems atvejams, kai lėšos iš II pakopos išmokamos dėl itin sunkių aplinkybių, pavyzdžiui, paliatyviosios pagalbos poreikio, sunkios ligos ar 70 proc. ir didesnio netekto dalyvumo.
Tai reiškia, kad įprastinis pasitraukimas per 2026–2027 metų „langą“ daugeliu atvejų į šią išimtį nepatenka.
Kaip tai gali paveikti šildymo kompensacijas?
Būsto šildymo kompensacijos Lietuvoje skiriamos pagal pajamas ir turtą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad skiriant kompensacijas vertinamas ne tik žmogaus ar šeimos pajamų lygis, bet ir nuosavybės teise turimas turtas. Tarp jo yra ir piniginės lėšos bankuose, jei jų suma viršija 580 Eur. Ir čia vėlgi išimtis taikoma tik toms II pakopos išmokoms, kurios gautos dėl minėtų išskirtinių sveikatos ar kritinių aplinkybių.
Todėl žmogus, kuris buvo riboje ir iki šiol gaudavo šildymo kompensaciją, po II pakopos lėšų gavimo gali jos netekti ne dėl to, kad jo padėtis iš esmės pagerėjo ilgam laikui, o dėl to, kad jo sąskaitoje atsirado didesnė suma, kuri vertinama kaip turtas ir gali būti laikoma pajamomis.
Kitaip tariant, sistema žiūri ne į tai, ar žmogus „praturtėjo“, o į tai, kad jis tuo metu turi daugiau lėšų, nei leidžia paramos taisyklės.
Kaip tai gali paveikti nemokamą maitinimą?
Su nemokamu maitinimu situacija panaši, bet čia yra viena labai svarbi išlyga. Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos pajamų. Vadinasi, ši dalis dėl II pakopos pinigų neturėtų dingti.
Tačiau kitais atvejais, kai socialinė parama mokiniams priklauso nuo šeimos pajamų, jau atsiranda rizika. Ministerija nurodo, kad vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi pajamas, nustatytas pagal tą patį Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį. O jame, kaip minėta, pensijų išmokos yra įskaitomos į pajamas, išskyrus labai siauras išimtis.
Todėl šeima, kuri iki šiol atitiko pajamas vertinamos paramos mokiniams kriterijus, po II pakopos lėšų išsiėmimo gali laikinai nebeatitikti ribų. Būtent tai ir kelia daugiausia pasipiktinimo, nes žmonės viešai buvo skatinami naudotis nauja galimybe, bet ne visi suprato, kad tai gali turėti šalutinį poveikį kitose socialinės apsaugos srityse.
Ar parama prarandama visam laikui?
Ne, ir čia labai svarbu nedramatizuoti labiau nei leidžia taisyklės. Tai nėra automatinis ir amžinas visų išmokų praradimas. Dažniausiai kalbama apie laikotarpį, kuriuo vertinamos pajamos ir turimas turtas.
Pavyzdžiui, piniginė socialinė parama ir kompensacijos paprastai skiriamos 3 mėnesiams, o pajamos vertinamos pagal 3 praėjusių mėnesių pajamas arba pagal einamojo mėnesio pajamas, jei pajamų šaltinis pasikeitė ar gauta vienkartinė išmoka. Todėl poveikis gali būti laikinas, bet labai realus. Jei po kurio laiko žmogus nebeturi tų lėšų, o jo pajamos vėl atitinka nustatytus kriterijus, jis gali kreiptis iš naujo.
Tačiau problema išlieka ta, kad žmogus gali patekti į tarpą, kai socialinė parama jam sustabdoma būtent tada, kai jis formaliai turi daugiau pinigų, nors realiai jie gali būti skirti skoloms, gydymui, būtinoms išlaidoms ar kitoms neatidėliotinoms reikmėms.
Ką ši istorija parodė iš tikrųjų?
Ši situacija parodė ne tiek II pakopos reformos esmės problemą, kiek skirtingų valstybės sistemų nesuderinamumą. Viena sistema sako žmogui: gali pasitraukti ir atsiimti savo dalį pinigų. Kita sistema sako: jei tavo sąskaitoje atsirado daugiau pinigų, tu gali nebeatitikti paramos kriterijų.
Teisiškai tai šiandien atrodo logiška pagal galiojančias taisykles. Socialiai tai daugeliui atrodo neteisinga. Ypač todėl, kad žmogus negauna naujos nuolatinės pajamų rūšies, o tik atsiima anksčiau kauptas ar su jo dalyvavimu susijusias lėšas.
Todėl tiksliausia būtų sakyti taip: taip, rizika netekti šildymo kompensacijų ar pajamas vertinamos socialinės paramos mokiniams yra reali, jei žmogus išsiėmė II pakopos pinigus per bendrą pasitraukimo langą. Tačiau tai galioja ne visiems vienodai, ne visoms paramos rūšims ir ne visam laikui. Labiausiai pažeidžiami tie, kurių pajamos ir turtas iki šiol buvo arti paramos ribų.
