Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Ligitos Girskienės pristatytas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apriboti informacinių technologijų įrenginių naudojimą švietimo įstaigose ne ugdymo tikslu.
Pagal teikiamą projektą, išimtis mokyklos galėtų nustatyti informacinių technologijų įrenginių naudojimo tvarkoje.
Mokyklos tarybai būtų suteikta teisė teikti pasiūlymus mokyklos vadovui dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo mokykloje tvarkos.
Projekto iniciatorė mano, kad nereguliuojamas naudojimasis informaciniais ir komunikaciniais prietaisais švietimo įstaigose daro neigiamą įtaką vaikų ir paauglių ugdymo procesui ir jų mokymosi rezultatams.
Pasak pataisų rengėjos, nors švietimo įstaigos turi teisę nustatyti įvairaus pobūdžio ribojimų, susijusių su mokyklos vidaus tvarka, bet tik nedidelis skaičius mokyklų (mažiausiai jų valstybinių mokyklų sektoriuje) riboja moksleivių informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimą pertraukų metu.
Po pristatymo už šį projektą (Nr. XVP-194) balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 17, susilaikė 25 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete, papildomu – Žmogaus teisių komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 13 d.
Drausti, o gal ugdyti naudojimo kultūrą?
Skaitmeninės etikos centro iniciatyva, prie kurios jau prisijungė 25–ios organizacijos, siekiama ugdymo proceso metu, taip pat ir per pertraukas, drausti naudojimąsi asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais ugdymo įstaigose nuo 1 iki 10 klasės.
„Telefonai mokyklose – vis didesnė problema“, – sako Norbertas Motiejūnas, mokytojas, LINEŠA Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovas.
Anot jo, vaikai mokyklose – pervargę. Per pamokas – klasės darbai, kontroliniai, o vos nuskambėjus skambučiui, visi sulenda į telefonus.
„Mokinys nuo 8 iki 14 valandos neturi laisvos minutės pailsėti. Jo smegenys, akys, visa motorika įtempta. Mokiniai skundžiasi: nespėjam namų darbų padaryti. Tačiau pažiūrėję į jų telefonų naudojimo laiką, išvystume, kad vidutiniškai kasdien telefone praleidžiama nuo 3,5 iki 6 val. Kyla klausimas – kaip jie išvis suspėja nueiti į mokyklą?“, – šypsosi N. Motiejūnas.
Pastebėta, kad dažnai naudojantys telefonus moksleiviai tampa apatiški, prastėja jų gebėjimas koncentruoti dėmesį, o tai turi įtakos akademiniams pasiekimams.
Kai telefonas tampa būrelio konkurentu
Vis dažniau iš neformaliojo vaikų švietimo mokytojų tenka išgirsti, kad pritraukti vaikus į būrelių veiklas tampa sudėtingiau dėl besaikio mobiliųjų telefonų ir kompiuterių naudojimo laisvalaikiu.
Anot R. Vaitkaus, šioje situacijoje itin svarbus tėvų vaidmuo – jų gebėjimas kontroliuoti perteklinį vaiko laiką prie ekrano, kuris lems, ar mokinys rinksis aktyvią ir kūrybingą veiklą būrelyje, ar liks sėdėti namuose prie telefono ar kompiuterio.
