Nors tinkamos oro sąlygos – viena esminių gerą derlių užtikrinančių savybių, vien to nepakanka. Greta tradicinių trąšų, augalų apsaugos produktų, ūkininkai vis dažniau atranda ir natūralius sprendimus – biostimuliatorius. Juos savo ūkyje naudoja ir Šakių rajone ūkininkaujantis Edvydas Pikčilingis, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Nepakanka pasikliauti tik viena ar kita priemone – turi būti visas priežasčių kompleksas, kuris sąlygotų gerą, kokybišką derlių: ir šiluma, ir lietus, ir trąšos, taip pat biostimuliatoriai. Kiekvieni metai – skirtingi, tad ir ūkio rezultatai skirsis. Tačiau įdedant maksimaliai pastangų, galima tikėtis palankaus derliaus“, – sako E. Pikčilingis.
Pastebimi pokyčiai – jau po pirmojo purškimo
Edvydo šeimos ūkis jau skaičiuoja daugiau nei tris dešimtis metų. 200 hektarų plotą viršijančiame ūkyje dominuoja kviečiai ir rapsai. Ūkyje taip pat auga ir bulvės bei pupos. Todėl ūkininkas skiria itin daug dėmesio visų kultūrų kokybei.
„Atėjus laikui laukus nupurkšti nuo kenkėjų ir ligų, pernai nutarėme išmėginti „Ikar Revolt“ biostimuliatorius, ir juos išmėginome žieminių rapsų lauke. Išbandėme augimą reguliuojančias priemones, o efektą pamatėme jau po pirmojo purškimo“, – teigia ūkininkas.
Pasak jo, panaudoti biostimuliatoriai padėjo sureguliuoti žieminių rapsų augimą, skatino jų šakotumą, taip pat tolygesnį žydėjimą. „Kadangi nupurškėme tik dalį lauko, akivaizdžiai matėsi, kurie rapsai augo tolygiau, o kurie – ne. Be to, ta lauko dalis buvo pastebimai gražesnė, o patys augalai – kokybiškesni.“
Matyti poveikis ir kviečiams
Šakių rajone ūkininkaujantis Edvydas pasakoja, kad praėjusiais metais biostimuliatorius išbandė ir kviečių laukuose. Tai padaryti paskatino nerimas dėl pasėlių kokybės.
„Pernai kviečius pasėjome gan vėlai, jiems trūko tankumo, todėl nutarėme biostimuliatorius išmėginti ir čia. Galutinis rezultatas – tikrai geras: ir augalų skaičius, ir jų tankumas – optimalus, o derlius – gausesnis“, – sako E. Pikčilingis.
Jis paaiškina, kad biostimuliatorius naudojo prastesniame lauke, kuriame buvę pasėliai akivaizdžiai atsiliko nuo kitų laukų. Anot Edvydo, šios priemonės leido sunkiau augančioms kultūroms pasivyti tuos kviečius, kurie buvo stipresni ir kuriems nereikėjo papildomų paskatų.
„Tačiau reikėtų įvertinti ir gamtos įtaką, nes vien tik su priedais gerų rezultatų nepasieksi. Vis dėlto, natūralūs biostimuliatoriai sustiprina augalą, padaro jį atsparesniu tiek ligoms, tiek ir nepastoviam klimatui. Augalas – tarsi žmogus: jei jis – stiprus ir sveikas, jis kur kas geriau pakels ir sausrą, ir kenkėjus, ir kitas negandas“, – tvirtina Šakių rajono ūkininkas.
Paklaustas, ar ketina ir toliau savo ūkyje naudoti biostimuliatorius, E. Pikčilingis atsako teigiamai. „Šiam sezonui jau turiu pasirūpinęs biostimuliatoriais – ketinu juos naudoti rapsų laukuose. Pernai naudojau juos kaip augimo reguliatorius, ketinu taip daryti ir šiemet. Žinoma, svarbu stebėti, kaip auga ir kviečiai, tad esant poreikiui, jei, pavyzdžiui, dalis javų atsiliks nuo augimo grafiko, biostimuliatorių prireiks ir jiems.“
Siekia ūkininkauti tvariau ir efektyviau
Pastaraisiais metais atliekama itin daug mokslinių tyrimų, leidžiančių pagrįsti teigiamą biostimuliatorių naudą, vis daugiau investuojama ir į jų kūrimą. Kaip teigia „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius, biostimuliatoriai užima vis reikšmingesnę vietą šalia populiariausių ūkininkų naudojamų priemonių – trąšų ir pesticidų.
„Ūkininkai labiau pasitiki šia produkcija, nes ji – saugi, efektyvi: tai užtikrina griežtas teisinis bei kokybinis reguliavimas. Pastebime, kad taikant veiksmingus ūkininkavimo metodus, ūkininkai gali turėti teigiamos įtakos dirvožemio ir augalų simbiozei bei dirvožemio ekosistemai. Biologiniai produktai leidžia ūkininkams sumažinti naudojamų mineralinių trąšų kiekį, nesumažinant augalų produktyvumo ir nedarant kompromisų dėl derliaus kokybės“, – sako A. Lukoševičius.
