Lietuvos investicijų ekosistema pastaraisiais metais išgyveno įspūdingą transformaciją, tapdama sparčiai augančiu privataus ir rizikos kapitalo centru Baltijos regione. Šis pokytis ne tik skatina ekonomikos augimą, bet ir keičia šalies darbo rinką, kurdamas dinamišką aplinką vietiniams ir tarptautiniams talentams.
Lietuva vis labiau tampa technologijų varoma ekonomika, o investicijos nukreipiamos į pagrindines sritis, tokias kaip finansinės technologijos, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir gyvybės mokslai.
Šalis įsitvirtino kaip skaitmeninės bankininkystės ir blokų grandinės technologijų lyderė, pritraukdama reikšmingas rizikos kapitalo fondų ir institucinių investuotojų lėšas. Be to, pastebimas staigus dirbtinio intelekto startuolių, logistikos technologijų ir tvarios energetikos projektų finansavimo augimas.
Prie ekonominės plėtros prisideda investiciniai rizikos ir privataus kapitalo fondai, kuriuos vienija dar 2009 m. įkurta Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija. Asociacijai vadovaujanti Greta Mieliauskaitė pasakoja, kad vien šiuo metu ekosistemoje samdoma virš 16 000 įvairiausių talentų, o nuo fondų įkūrimo pradžios, valdomas turtas jau siekia 3 milijardus eurų. Šie skaičiai pabrėžia investicijų sektoriaus svarbą šalies ekonomikai ir darbo rinkai.
Kietosios kompetencijos – dar ne viskas
Asociacijos atstovė dalinasi, kad klaidinga būtų manyti, jog ši industrija – tai tik kietųjų kompetencijų reikalaujanti rinka, o dirbti ateina tik teisę, verslą ar ekonomiką pabaigę studentai. Visų pirma čia labiausiai reikalingas gebėjimas kurti ryšius bei juos palaikyti.
„Fondai patys neinvestuoja – jie ieško kartu investuojančių partnerių. Taip pat geriausius startuolius dažnai atranda būtent fondai. Norint apie juos sužinoti, reikia nuolat sekti rinką, būti aktyviam uždarose grupėse, dalyvauti renginiuose ir būti matomam bei pastebėtam. Todėl čia itin svarbus tinklaveikos (angl. networking) efektas. Fondų yra nemažai, o geriausi startuoliai patys renkasi su kuo dirbti, tad svarbu išsiskirti, būti matomam ir pasiūlyti išskirtinę vertę“, – industrijos užkulisiais dalijosi G. Mieliauskaitė.
Kalbant plačiau, apie tai kokių talentų ieško ekosistema, asociacijos vadovė detalizavo, kad investiciniams fondams reikalinga įvairių sričių specialistų komanda, kad sėkmingai identifikuotų, investuotų ir palaikytų sparčiai augančias startuolių įmones. Pagrindiniai vaidmenys apima investicijų analitikus ir specialistus, kurie tiria rinkos tendencijas, vertina startuolių potencialą ir atlieka išsamias patikras. Partneriai priima investicinius sprendimus, naudodamiesi giliomis pramonės žiniomis ir plačiais ryšiais, kad surastų geriausias investavimo galimybes. Teisiniai ekspertai užtikrina atitiktį finansiniams reglamentams ir rengia investicijų sutartis, o finansų analitikai atlieka portfelio vertinimus ir rizikos analizę. Be to, veiklos partneriai ir sektoriniai specialistai teikia praktinę pagalbą startuoliams, padėdami jiems efektyviai plėstis. Kadangi fondai, įmonės vis dažniau specializuojasi tam tikrose srityse, tokiose kaip finansinės technologijos, biotechnologijos ar dirbtinis intelektas, didelė paklausa yra ir technologijų ekspertų, gebančių įvertinti inovacijų potencialą. Galiausiai, sėkminga investicinės ekosistemos komanda pasižymi finansiniu įžvalgumu, strateginės vizijos turėjimu ir verslumo patirtimi – visa tai tam, kad užtikrinti aukštą investicijų grąžą.
Nuolatinio bendradarbiavimo svarba
Lietuvos investicijų ekosistemos dinamiškumas ir tarpdiscipliniškumas pabrėžia nuolatinio bendradarbiavimo tarp akademinės bendruomenės ir ekosistemos svarbą. Kadangi rinka nuolat keičiasi, būtina atitinkamai tobulinti ir darbo jėgos įgūdžius bei kompetencijas. Švietimo įstaigos turi būti lanksčios, nuolat atnaujindamos mokymo programas pagal naujausius pramonės poreikius, kartu išlaikant savo misiją plėsti mokslo žinias ir ugdyti kritiškai mąstančius asmenis. Universitetai, kaip aukštojo mokslo ir tyrimų institucijos, turėtų būti laikomi ne tik darbo jėgos ruošimo įstaigomis, bet ir erdvėmis, kuriose skatinama kūrybiškumo, inovacijų ir teorinių žinių sintezė. Tuo pačiu metu investuotojai ir verslo subjektai turėtų aktyviai bendradarbiauti su akademine bendruomene, teikdami įžvalgas ir resursus, kurie padėtų kurti kompetentingą ir inovatyvią darbo jėgą, atitinkančią šiuolaikinės visuomenės ir pramonės iššūkius.
„Universitetai stengiasi ugdyti lyderius, kurie ne tik kurs ateities visuomenę, bet ir gebės spręsti svarbiausias jos problemas. Čia skatinamas aktyvus, individualizuotas ir tarpdalykinis mokymasis, pagrįstas mokslo pažinimo principais. Svarbu, kad absolventai būtų pasirengę veikti globalioje erdvėje, prisitaikydami prie sparčiai kintančių technologijų, biotechnologijų ir dirbtinio intelekto iššūkių. Dinamiškame kontekste jau turime sėkmės pavyzdžių: „Biomatter“, „CasZyme“, „Atrandi Biosciences“ ir kiti su VU susiję biotechnologijų startuoliai“, – sako Vilniaus universiteto neliečiamojo kapitalo fondo direktorius Justinas Noreika.
G. Mieliauskaitė pasakoja, kad į fondus dažnai ateina dirbti arba juos įkuria sėkmingi startuolių kūrėjai. Sukūrę verslą, jį pardavę ir gavę kapitalo, jie siekia grąžinti dalį jo į ekosistemą. Todėl inovacijų ciklas čia yra itin svarbus.
Lietuvos investicijų ekosistema sparčiai auga ir keičiasi, tačiau jos sėkmė priklauso nuo talentingų specialistų, gebančių prisitaikyti prie naujų iššūkių. Rizikos ir privataus kapitalo fondai reikalauja ne tik finansinių, teisinių ar technologinių kompetencijų, bet ir stiprių tinklaveikos bei strateginio mąstymo įgūdžių. Tarpdisciplininės žinios tampa vis svarbesnės, o bendradarbiavimas tarp akademinės bendruomenės ir verslo ekosistemos užtikrina, kad specialistų paruošimas atitiktų rinkos poreikius.
Ateityje investicijų sektorius dar labiau specializuosis, orientuodamasis į biotechnologijas, dirbtinį intelektą ir kitas aukštos pridėtinės vertės sritis. Todėl tiek švietimo įstaigos, tiek ir būsimi ar esami talentai turės išlikti lankstūs, inovatyvūs ir pasirengę nuolat tobulėti. Lietuvos, kaip investicijų traukos centro, sėkmė priklausys nuo gebėjimo pritraukti ir ugdyti aukščiausios kvalifikacijos talentus, kurie formuos šalies ekonomikos ateitį.
