2024 metų paskutinįjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos augo panašiu tempu kaip ankstesniais laikotarpiais, tačiau darbo rinkos aktyvumas mažėjo – rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Institucija pristatė ir naujausią situaciją dėl moterų ir vyrų pajamų skirtumų.
Antrąjį 2024 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 231 euru arba 11,2 proc. ir siekė 2 291 eurą neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 132 eurais arba 10,3 proc. iki 1 407 eurų.
Metinė infliacija 2024 m. gruodį buvo 2,1 proc.
2024 metų pabaigoje pajamų augimą pajuto 6 iš 10 dirbančiųjų, arba 64 proc. Apie 14 proc. apdraustųjų pajamos per metus sumažėjo.
„Antrus metus iš eilės darbo pajamos augo dešimtadaliu. Minimalios mėnesio algos didinimas lemia dėsningumą: kuo mažesnės pajamos, tuo labiau juntamas jų augimas. Daugiau nei pusės žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurių pajamos yra trijų vidutinių darbo pajamų dydžio, augimą galėjo patirti tik trečdalis”, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Labiausiai augo vyresnių darbuotojų atlyginimai
Sparčiau didėjo vyresnių darbuotojų darbo pajamos. Pavyzdžiui, 51–60 metų amžiaus grupėje augimas siekė 12,4 proc., kai tarp 25–30 metų žmonių – 8,1 proc. Taip nutiko dėl to, kad darbo pajamos labiausiai augo švietimo (20,7 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros (14 proc.) sektoriuose, o tai sritys, kuriose daugiausia dirba vyresnio amžiaus darbuotojai.
„Atlyginimų didinimas mokytojams atsispindėjo ir statistikoje – švietimo sektoriuje dirbančių žmonių pajamos padidėjo apie 211 eurų į rankas, nepriklausomai nuo regiono. Kilo tiek pagrindinio ir vidurinio ugdymo, tiek pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pajamos. Žmonių sveikatos priežiūros srityje didėjo ir gydytojų, ir slaugos specialistų, ir socialinių darbuotojų atlyginimai“, – pastebi „Sodros“ analitikė.
Daugiausia apdraustųjų turinčiuose ekonominiuose sektoriuose – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, statyboje pajamos didėjo vidutiniškai 10 proc. Tarp šių veiklų išsiskyrė transporto ir saugojimo veikla, kurioje dirba daug tolimųjų reisų vairuotojų – jų darbo pajamos padidėjo apie 18 proc., tačiau liko palyginti nedidelės – 1 313 eurų neatskaičius mokesčių.
Daugėjo atleidimų
Darbo rinkos aktyvumas 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo mažesnis nei ankstesniais metais – nors priėmimų skaičius išliko stabilus, atleidimų buvo daugiau. Jei 2023 m. teigiamas priėmimų ir atleidimų balansas siekė 26,2 tūkstančio žmonių, 2024 m. priimta tik 1,2 tūkstančio daugiau nei atleista.
Gruodį bendras apdraustųjų skaičius sumažėjo 0,8 proc. arba 10,2 tūkstančio žmonių palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Daugiausia darbuotojų neteko transporto sektorius – 8,9 tūkstančio, tačiau čia mažėjo ne vairuotojų, o reklamos specialistų skaičius. Apdraustųjų mažėjimas matomas taip pat prekybos (8,1 tūkstančio) ir statybos (2,1 tūkstančio) sektoriuose.
Darbuotojų augimas fiksuotas žmonių sveikatos priežiūros srityje – čia per metus darbuotojų skaičius padidėjo 6,2 tūkstančio. Priimta daugiau slaugos specialistų, asmens sveikatos priežiūros padėjėjų, socialinių darbuotojų.
Nedarbo išmoka kompensavo iki 80 proc. buvusių pajamų
Dėl silpstančio priėmimų ir atleidimų balanso didėjo nedarbo išmokos gavėjų skaičius. 2024 m. gruodį nedarbo išmoką gavo 83,2 tūkstančio žmonių arba 5,1 tūkstančio daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Jaunimo iki 30 metų grupėje bedarbių skaičius augo labiausiai – tarp visų to amžiaus apdraustųjų kas dešimtasis buvo nedarbo išmokos gavėjas. Tuo metu 41–50 metų amžiaus grupėje tik apie 5 proc. visų apdraustųjų gavo nedarbo išmoką.
„Tai gali būti susiję su tuo, kad jaunimas dažniau dirba sezoninius darbus, darbą derina su mokslais ar drąsiau leidžiasi į naujo darbo paieškas”, – nurodo Kristina Zitikytė.
Dirbantys žmonės, netekę darbo, priklausomai nuo buvusių pajamų, gali tikėtis skirtingo išmokos dydžio. Nedarbo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, tačiau po pirmųjų trijų mėnesių išmokos suma mažėja.
Jei žmogus anksčiau uždirbo 708 eurų į rankas arba minimalų atlyginimą 2024 metais, jis pirmus tris mėnesius gavo 573 eurų išmoką, kuri kompensavo apie 81 proc. jo ankstesnio atlyginimo. Vėliau išmoka mažėjo kas tris mėnesius.
Vidutines darbo pajamas turėjusiam žmogui pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka kompensavo 78 proc. jo buvusio atlyginimo. Vietoje anksčiau uždirbamų 1 407 eurų į rankas jis pradžioje gavo 1 104 eurų nedarbo išmoką.
Jei žmogaus atlyginimas buvo dviejų vidutinių darbo pajamų dydžio – 2 772 eurų į rankas, jo pirmų trijų mėnesių išmoka praeitais metais būtų maksimali įmanoma – 1 270 eurų arba apie 46 proc. buvusių pajamų.
Vidutinė nedarbo išmoka 2024 m. gruodį siekė 595 eurus – tai 12 proc. daugiau nei prieš metus.
Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų – ar situacija keičiasi?
Lietuvoje vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumas išlieka, nors pastaraisiais metais pastebimas nedidelis atotrūkio mažėjimas. Dabar jis siekia 12,9 proc., kai prieš metus buvo 13,5 proc.
2024 m. lapkritį moterų vidutinės darbo pajamos augo 11 proc., vyrų – 10 proc., tačiau šiuo metu skirtumas vyrų naudai – 149 eurų į rankas.
Moterų ir vyrų darbo pajamų skirtumams turi įtakos tai, kokiose srityse jie dirba. Pavyzdžiui finansų, transporto, informacijos ir ryšių sektoriuose dominuoja vyrai, kurie dažniau užima aukštesnes ir geriau apmokamas pareigas.
Informacijos ir ryšių srityje skirtumas tarp vyrų ir moterų uždirbamų pajamų siekia 737 eurus į rankas. Tiesa, jie dirba nevienodus darbus. Moterys šioje ekonominėje veikloje dažniau yra rinkodaros ir reklamos specialistės, o vyrai – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai.
Žmonių sveikatos priežiūros srityje skirtumas į rankas yra 642 eurai. Moterys čia dažniau dirba slaugytojomis, o vyrai – gydytojais specialistais.
Mažiausias atotrūkis švietime – čia vyrų ir moterų pajamos skiriasi vos 12 eurų.
Moterų daugiausia dirba pagrindinio ir vidurinio ugdymo (19 tūkst.) bei ikimokyklinio ugdymo mokytojomis (12 tūkst.). Vyrų daugiau tarp pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (3,3 tūkst.), aukštųjų mokyklų dėstytojų (2,2 tūkst., 40 proc. visų dėstytojų). Švietimo sektoriuje vyrai taip pat dažniau dirba nekvalifikuotą darbą – jie sudaro 52 proc. nekvalifikuotų darbininkų.
Transporto sektorius – išskirtinis, čia moterys uždirba daugiau
Transporto sektoriuje, kuriame vyrai dominuoja savo skaičiumi, moterys uždirba daugiau už juos. Vyrų vidutinės pajamos į rankas čia siekia 1 047 eurus, o moterų 1 172 eurus. Taip yra dėl to, kad vyrai transporte dažniausiai yra sunkiasvorių automobilių vairuotojai, o moterys – reklamos specialistės, buhalterės, vadybos ir organizavimo analitikės.
Didžiuosiuose ekonominiuose sektoriuose atotrūkis mažėja, tačiau vis dar siekia 30 proc. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, kuriame iš viso yra 214 tūkstančių darbuotojų, moterys sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų. Čia vyrų vidutinės darbo pajamos 2024 m. lapkritį buvo 1 240 eurų į rankas, moterų – 1 009 eurai. Pajamų skirtumas – 231 euras.
Aptarnavimo sektoriuose pajamų atotrūkis mažesnis, bet pajamos – vienos mažiausių rinkoje. Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje, kuriame dirba 49 tūkstančiai žmonių, moterys sudaro 74 proc. visų darbuotojų. Vyrai čia uždirba apie 894 eurus į rankas, moterys – 808 eurus. Skirtumas siekia 86 eurus.
Moterys rečiau už vyrus vadovauja ir dažniau prižiūri vaikus
Tarp vadovų vyrai sudaro 61 proc., o moterys – 39 proc., tačiau moterys dažniau vadovauja sveikatos, švietimo ir finansų sektoriuose, o vyrai – statybų, transporto ir technologijų srityse.
Didesnę šeimos priežiūros atsakomybę prisiima moterys – 88 proc. vaiko priežiūros išmokų gavėjų sudaro būtent jos. Tai gali turėti įtakos darbo užmokesčio pokyčiams ilgalaikėje perspektyvoje.
Mažiau uždirbdamos karjeros metais, moterys gauna ir mažesnes pensijas. Vis dėlto šis skirtumas pamažu traukiasi. Jei 2019 metais vyrų pensijos buvo 20 proc. didesnės nei moterų, 2024 metais – 16 proc. Šiuo metu vyrų pensija 90 eurų didesnė nei moterų.
