Apsaugos technologijos parduotuvėse nuolat tobulėja, didėja dėmesys saugumui, tačiau vagysčių iš prekybos tinklų skaičius kasmet auga. Prekybos tinklo „Maxima“ apsaugos darbuotojai pastebi, kad vagystėmis užsiima ne tik profesionalūs vagišiai ar asocialūs asmenys, bet ir vaikai, studentai, netgi visuomenėje žinomi žmonės.
„Maximos“ fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas sako, kad parduotuvėse įprastai vagiamos prekės, kurios vėliau gali būti realizuojamos šešėlinėje rinkoje. Dažniausiai tai alkoholis, kava, kosmetikos prekės, ikrai, sviestas, sūris, mėsos gaminiai, taip pat loterijos bilietai.
„Šioms prekėms prekybos tinkle yra nustatytas padidintos vagysčių rizikos lygis. Vagysčių ir sukčiavimo atvejų kontrolę užtikrina savitarnos kasų ir apsaugos darbuotojų budrumas, taip pat įvairios techninės apsaugos priemonės bei programos. Tarp jų – ir dirbtinio intelekto technologijos, padedančios efektyviau atpažinti sukčiavimo schemas ir užkirsti joms kelią. Deja, vagišiai nuolat sugalvoja naujų būdų nesusimokėti už prekes“, – sako R. Masalskas.
Vagysčių skaičius iš prekybos tinklo „Maxima” parduotuvių per pastaruosius metus augo. Didžiausias šuolis buvo fiksuotas 2021–2022 m., kai vagysčių skaičius padidėjo nuo 8,5 tūkst. iki 14,2 tūkst. atvejų. Tiesa, nors prekės ir toliau vagiamos, nusikaltimų skaičiaus augimo tempai lėtėja – 2023 m. buvo užfiksuotos 16,6 tūkst. vagysčių, o 2024 m. – beveik 17,8 tūkst.
R. Masalskas sako, kad nusikalstamas veikas vykdo įvairaus amžiaus ir socialinio statuso asmenys – nuo mažamečių vaikų iki garbaus amžiaus senjorų. Pastebima, kad vagia ne tik nepasiturintys žmonės ar tie, kurie susiduria su priklausomybėmis. Sulaikomi ir užsienio studentai, verslininkai, net visuomenėje žinomi asmenys.
„Dalis vagiančiųjų tikrai neatrodo kaip nepriteklių jaučiantys asmenys, todėl vagystės dažnai kyla ne tik dėl finansinių sunkumų, bet ir dėl kitų motyvų – adrenalino, azarto ar net įpročio“, – teigia prekybos tinklo atstovas.
Schemos įvairiausios
Pašnekovas pasakoja, kad vagišiai pasitelkia įvairiausias sukčiavimo schemas. Viena dažniausių – kai savitarnos kasos ekrane pasirenkama gerokai pigesnė prekė už tą, kurią iš tikrųjų mėginama įsigyti.
Sukčiai dažnai pasirenka skirtingų prekių grupių produktus ir vietoje brangios sveriamos prekės nuskenuoja pigesnę, pavyzdžiui, vietoje riešutų – svogūnus.
Vis dėlto R. Masalskas besitikinčius tokiu būdu gudrauti perspėja, kad panašias apgaules vis dažniau identifikuoja išmanios kompiuterinės programos.
„Prekių, kurias bandoma įsigyti tokiu būdu, asortimentas yra labai platus. Tokie atvejai dažnai kvalifikuojami kaip sukčiavimas, už kurį gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tačiau savitarnos kasų ir apsaugos darbuotojų budrumas, taip pat įvairios techninės apsaugos priemonės, įskaitant dirbtinio intelekto programas, padeda pamatyti šiuos pažeidimus ir pričiupti bandančius sukčiauti“, – teigia R. Masalskas.
Atgraso galimybė būti suimtam
Viena didžiausių problemų išlieka pakartotinės vagystės, kai tas pats asmuo reguliariai vagia skirtingose parduotuvėse. Sistemines vagystes vykdantys asmenys dažnai būna už tuos pačius nusižengimus ne kartą teisti – kai kuriais atvejais net 10 ar 30 kartų.
Pašnekovas sako, kad situaciją gerokai pakeitė Aukščiausiojo Teismo nutartis, pagal kurią sisteminės vagystės, kurių vertė viršija 150 Eur, laikomos tęstine nusikalstama veika, o ne atskirais administraciniais nusižengimais. Griežtesnio požiūrio į sistemines vagystes praktika vis labiau įsitvirtina ir šalies teismuose. Stebimos įvairios policijos ir prokuratūrų institucijų iniciatyvos stabdant nusikalstamumą. Tai sistemines vagystes darančių asmenų veikų analizė, ikiteisminių tyrimų kokybės vertinimas. Be to, pasak jo, pastebima tendencija, kad sistemines vagystes darantiems asmenims griežtinamos kardomosios priemonės.
„Pastebime, kad ši praktika padeda atgrasyti vagis – juos dažnai sustabdo baudžiamosios atsakomybės grėsmė, o paskirta laisvės atėmimo bausmė užkerta kelią naujiems nusikaltimams. Policija, prokuratūra ir teismai vis dažniau taiko šį modelį, vertindami parduotuvėse įvykdytas vagystes kaip tęstines nusikalstamas veikas. Praktika rodo, kad vienintelė efektyvi priemonė, sulaikanti nuo naujų vagysčių, yra laisvės apribojimas. Jei tokie asmenys nėra suimami, jie ir toliau vagia”, – sako prekybos tinklo „Maxima“ atstovas.
Kaip pavyzdį jis pateikia atvejį, kai 21 kartą jau teistas asmuo per du mėnesius už vagystes iš parduotuvių buvo nuteistas dar 8 kartus.
„Maximos“ atstovas pastebi, kad sumažinti vagysčių skaičių galėtų padėti naujų technologijų ir pažangių programų diegimas, tačiau jų taikymui kyla tam tikrų teisinių ir techninių iššūkių. Viena iš tokių priemonių – veidų atpažinimo sistemos, skirtos identifikuoti potencialius nusikaltėlius.
Vis dėlto pagal galiojančius teisės aktus asmens veidas priskiriamas prie asmens duomenų, o jų tvarkymas reglamentuojamas griežtomis duomenų apsaugos taisyklėmis.
Tokios sistemos pasitarnautų ne tik apsisaugant nuo vagišių, bet ir dingusių asmenų paieškai, nes naudojant vaizdo stebėjimo kameras viešose vietose jų buvimo vieta galėtų būti nustatyta greičiau ir efektyviau.
