Lietuvoje elektromobilių era įsibėgėja. Dar prieš kelerius metus elektrifikuotas transportas buvo laikomas prabangos preke, tačiau šiandien jis tampa vis labiau prieinamas įvairioms vartotojų grupėms.
Augančios degalų kainos ir plati elektromobilių pasirinkimo galimybė skatina lietuvius permąstyti įprastus mobilumo įpročius, o valstybės teikiama parama ir besiplečianti įkrovimo infrastruktūra dar labiau palengvina šį perėjimą.
Naujausi valstybės įmonės „Regitra“ duomenys rodo įspūdingą elektrinių transporto priemonių skaičiaus augimą – 2025 m. vasario pradžioje Lietuvoje buvo registruota beveik 30 tūkstančių tokių automobilių. Iš jų – beveik 17 tūkst. grynųjų elektromobilių ir apie 13 tūkst. iš tinklo įkraunamų hibridų. Grynųjų elektromobilių skaičius šalyje pernai išaugo beveik 32 proc., iš tinklo įkraunamų hibridų – 41 procentu.
Akivaizdus ekonominis pranašumas
Ekspertai pastebi, kad šį proveržį lemia kelios priežastys – tai ir augantis gyventojų dėmesys aplinkai, ir valstybės parama, ir didėjantis elektromobilių pasirinkimas įvairiuose kainos segmentuose. Tačiau bene svarbiausia paskata rinktis elektromobilius tampa akivaizdus ekonominis pranašumas kasdienėse kelionėse, kuris artimiausiais metais tik augs.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, praėjusiais metais 100 kilometrų kelionė elektromobiliu kainavo vidutiniškai 5,36 euro, kai tokia pati kelionė dyzeliniu automobiliu atsiėjo 7,93 euro, benzininiu – 10,19 euro.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis sako, kad šiemet šis skirtumas gali būti dar ryškesnis, nes nuo 2025 metų pradžios įsigaliojo didesni akcizų tarifai degalams ir atsirado papildoma anglies dvideginio dedamoji. Visa tai lėmė, kad jau sausio 1 d. vairuotojai degalinių švieslentėse išvydo gerokai didesnius skaičius, o labiausiai nusiminti turėjo dyzelinių automobilių vairuotojai. Jiems litras degalų pabrango keliolika centų.
„Visa tai lemia, kad vis daugiau lietuvių ieško būdų sumažinti savo šeimos išlaidas kelionėms ir atsigręžia į elektromobilius. Ši tendencija artimiausiais metais tik augs, kadangi valstybė yra patvirtinusi planą, kuriame iki 2030 m. yra numatytas nuoseklus degalų akcizų ir CO2 dedamosios augimas. Tuo metu elektros kainos, augant generacijai iš atsinaujinančių šaltinių, ilguoju laikotarpiu turėtų mažėti. Tai reiškia, kad ekonominis elektromobilių pranašumas bus vis ryškesnis“, – prognozuoja T. Žilionis.
Be to, elektromobilių priežiūra ir kitais aspektais yra paprastesnė bei pigesnė – juose yra mažiau judančių dalių, nereikia keisti tepalų, rečiau reikia keisti stabdžių trinkeles dėl regeneracinio stabdymo sistemos.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė taip pat pažymi, kad augantys degalų akcizai ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai didina tradicinių degalų kainą bei skatina vairuotojus ieškoti ekonomiškesnių alternatyvų.
„Elektromobiliai šiandien tampa ne tik tvariu, bet ir finansiškai racionaliu pasirinkimu. Kadangi elektros kainų svyravimai yra mažiau priklausomi nuo geopolitinių įtampų ir iškastinio kuro rinkų, vartotojai gali tikėtis stabilesnių eksploatacijos kaštų ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, besiplečianti įkrovimo infrastruktūra ir valstybės parama elektromobilių įsigijimui rodo aiškią kryptį – perėjimas prie tvaresnio transporto Lietuvoje jau yra ne ateities vizija, o realybė, kuri su kiekvienais metais tik stiprėja“, – įsitikinusi K. Čeredničenkaitė.
Infrastruktūros plėtra neatsilieka
Augant elektrinių transporto priemonių populiarumui, sparčiai vystoma ir joms skirta įkrovimo infrastruktūra. Bendrovės „Via Lietuva“ duomenimis, šiuo metu šalyje jau veikia 2,5 tūkst. viešų arba pusiau viešų įkroviklių.
Baltijos šalis ir Lenkiją apimančio „Enefit Volt“ tinklo įkroviklių skaičius Lietuvoje praėjusiais metais viršijo 200 ir toliau sparčiai auga. Vien per pastaruosius porą mėnesių bendrovė įrengė kelias dešimtis naujų įkrovimo stotelių tiek didžiuosiuose miestuose, tiek atokesniuose regionuose. Jau ateinantį šių metų ketvirtį elektromobilių vairuotojus pradžiugins naujos itin spartaus įkrovimo 240-320 kW galios „Enefit Volt“ tinklo stotelės, kurios bus įrengtos „H2Auto“ ir „Smart Wash“ tinklų plovyklose. Numatoma, kad iki 2026 m. pabaigos bendras „Enefit Volt“ tinklo įkrovimo prieigų skaičius mūsų šalyje pasieks 1000.
Pasak T. Žilionio, vystant „Enefit Volt” tinklą siekiama patenkinti įvairius vartotojų poreikius – nuo greitojo įkrovimo stotelių, kurios tinka skubantiems vairuotojams, iki ekonomiškesnių įkrovimo taškų.
„Plečiant infrastruktūrą, ypatingas dėmesys skiriamas vartotojų patogumui. Pavyzdžiui, greitojo įkrovimo stotelėse automobilį galima įkrauti per 20-30 minučių, o ekonomiškesnės įkrovimo prieigos puikiai tinka tiems, kas gali palikti automobilį ilgesniam laikui, tarkim, darbo metu ar apsiperkant“, – aiškina ekspertas.
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas pažymi, kad baimės dėl nepakankamos infrastruktūros nebeturėtų atbaidyti nuo elektromobilio įsigijimo. Nors iki šiol vairuotojai galėjo pasigesti greitojo įkrovimo stotelių šalia pagrindinių šalies kelių, tačiau jų plėtrą stabdžiusios teisinės ir reguliacinės kliūtys yra sprendžiamos, tad 2025-ieji ir šioje srityje turėtų tapti lūžio metais.
Įpirkti elektromobilį – vis lengviau
T. Žilionis pastebi, kad praėjusiais metais lūžį išgyveno ne tik elektromobilių rinka bei infrastruktūra, bet ir pačių elektromobilių pasirinkimo galimybės.
Auganti paklausa skatina gamintojus plėsti elektrinių modelių asortimentą, todėl šiandien rinkoje galima rasti elektromobilių, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir biudžetams – nuo kompaktiškų miesto automobilių iki erdvių šeimos visureigių ar prestižinių premium klasės modelių.
„Auganti konkurencija tarp gamintojų ir technologijų tobulėjimas lemia, kad elektromobilių techninės charakteristikos tampa vis įspūdingesnės, o jų kainos – konkurencingesnės“, – teigia T. Žilionis.
SEB banko kasmet atliekamas elektromobilių įperkamumo indekso tyrimas taip pat rodo, kad elektromobilius sau gali leisti vis daugiau Lietuvos gyventojų. Banko duomenimis, tokių transporto priemonių įperkamumas per praėjusius metus išaugo 9 proc. Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 37,6 tūkst. eurų vertės tik elektra varomą automobilį. Tai 3,1 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus. Didžiausią įtaką įperkamo automobilio vertei turėjo padidėjusios namų ūkių pajamos ir sumažėjusios lizingo palūkanų normos.
Perėjimą prie elektromobilių aktyviai remia valstybė, iškėlusi tikslą, kad iki 2030 m. mažiausiai 40 proc. individualių ir 80 proc. komercinių šalyje parduodamų transporto priemonių būtų varomos elektra. Fiziniams asmenims skiriama 5 tūkst. eurų subsidija naujam ir 2,5 tūkst. eurų – naudotam elektromobiliui įsigyti. Verslui teikiama 4 tūkst. eurų parama ir PVM lengvatos, perkant iki 50 tūkst. eurų kainuojantį elektromobilį. Papildomai kompensuojama ir dalis elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo išlaidų, o gyventojams ši kompensacija gali siekti iki 60 proc. stotelės ir jos įrengimo kainos.
Savivaldybės taip pat prisideda prie elektromobilių populiarinimo – jų savininkai gali nemokamai statyti automobilius mokamose stovėjimo vietose bei naudotis specialiai pažymėtomis eismo juostomis.
