Investuotojų elgseną finansų rinkose vis dar labai stipriai veikia emocijos, mados ir bandos jausmas. Puikus pavyzdys, kaip investuotojus gali paveikti emocijos – Kinijos startuolio „DeepSeek“ rinkoje sukeltas sąmyšis, lėmęs daugelio didžiųjų pasaulio technologinių kompanijų akcijų kainos smukimą.
Paskelbusi, kad savo dirbtinio intelekto technologijai vystyti skyrė mažiau nei 6 mln. JAV dolerių ir užtruko vos du mėnesius, „DeepSeek” kaip mat privertė suabejoti tokiomis kompanijomis kaip „Nvidia“, „Microsoft“ ar „Alphabet“, mat pastarosios į panašaus lygio technologijas skelbiasi investuojančios šimtus milijonų.
Kol vieni investuotojai panikavo išsiparduodami, kiti pasinaudojo proga ir aktyviai pirko pigusių technologijų pasaulio gigančių akcijas. „DeepSeek“ pavyzdys aiškiai parodo, kaip greitai keičiasi rinkos dinamika ir kaip emocijos gali lemti didžiulius pokyčius net tarp globalių technologijų milžinių.
Ekspertai pastebi, kad finansų rinkos – kur kas daugiau nei skaičiai ir grafikai. Psichologija yra esminis veiksnys, lemiantis investuotojų sprendimus ir kainas, o norint sėkmingai investuoti būtina suprasti esminius psichologinius finansų rinkų veikimo modelius.
Nuo pat XVII amžiaus Olandijos tulpių manijos iki šiuolaikinių didžiųjų pasaulio kompanijų akcijų kainų šuolių ar istorinių bitkoino aukštumų net ir labiausiai patyrę investuotojai neretai sunkiai suvaldo emocijas ir priima neracionalius sprendimus, kuriuos nulemia stipri rinkoje tvyrančių nuotaikų įtaka.
Dėl to kiekvienam investuojančiam svarbu ne tik suvokti, kaip rinkos nuotaikos formuoja kainų pokyčius, bet ir įvertinti, kaip jų pačių emocijos ir mąstymo šablonai daro įtaką sprendimų priėmimo procesui. Šis psichologinis aspektas yra neatsiejama sėkmingos investavimo strategijos dalis.
„Idealiu atveju, patyrę investuotojai visuomet pirktų, kai rinkoje vyrauja panika ir žemos kainos, ir parduotų, kai dominuoja godumas ir aukštos kainos. Tačiau praktikoje šiuos optimalius taškus atpažinti yra labai sunku. Tai, kas gali atrodyti kaip kainų dugnas, gali tebūti tik tarpinė stotelė, po kurios kainos kris dar žemiau, ir atvirkščiai – niekas negali žinoti, kur iš tiesų yra kainų pikas. Patyrę investuotojai rinkos nuotaikų analizei skiria labai daug dėmesio“, – sako Jonas Juengeris, bendrovės „Bifinity“ vadovas.
Kas yra rinkos psichologija?
Rinkos psichologija yra idėja, kad rinkos pokyčiai atspindi arba yra tiesiogiai paveikti jos dalyvių emocinės būsenos. Tai viena iš pagrindinių elgsenos ekonomikos temų – manoma, kad emocijos yra pagrindinė jėga, formuojanti finansų rinkų pokyčius. Tikima, kad bendra investuotojų nuotaika ir jos svyravimai sukuria vadinamuosius psichologinius rinkos ciklus.
Kai rinkoje nuotaika yra teigiama ir kainos nuolat kyla, kalbame apie bulių rinką (angl. Bull market). Priešingas reiškinys – meškų rinka (angl. Bear market), įsivyraujanti kainoms krintant.
Rinkose tvyrančią nuotaiką sudaro visų rinkos dalyvių individualios nuomonės ir jausmai, o šią kolektyvinę emocijų būseną galima vertinti kaip rinkos vidurkį.
Vis dėlto įprastai įvairiose žmonių grupėse viena nuomonė nėra visiškai dominuojanti. Remiantis rinkos psichologijos teorijomis, turto kaina paprastai nuolat kinta reaguodama į bendrą rinkos nuotaiką, kuri taip pat yra dinamiška. Jei būtų kitaip, sėkmingai prekiauti būtų daug sudėtingiau.
Skirtingai elgiamės rinkoms kylant ir krentant
Kai rinka kyla, tai greičiausiai lemia gerėjanti prekiautojų nuotaika ir didėjantis pasitikėjimas. Teigiama rinkos nuotaika skatina didesnę paklausą ir mažesnę pasiūlą. Panašiai ir stiprus kainų kritimas įprastai sukuria neigiamą nuotaiką, kuri mažina paklausą ir didina pasiūlą.
Bulių rinkoje vyrauja optimizmo, tikėjimo ir godumo nuotaikos. Šios emocijos įprastai skatina kuo daugiau pirkti, o kainoms kylant nuotaikos tampa vis pozityvesnės.
Kartais stiprus godumas ir tikėjimas taip užvaldo rinką, kad gali susiformuoti finansinis burbulas. Tokioje situacijoje daugelis investuotojų tampa iracionalūs, praranda realų turto vertės suvokimą ir perka vien todėl, kad tiki, jog kainos toliau kils.
Investuotojai pasiduoda godumui ir rinkos pagreičiui tikėdamiesi uždirbti pelno. Kai kaina pasiekia per aukštą lygį, susiformuoja vietinis pikas. Paprastai tai laikoma maksimalios finansinės rizikos tašku.
Kai rinka pradeda judėti priešinga kryptimi, euforija greitai virsta pasyvumu, mat daugelis prekiautojų kurį laiką atsisako patikėti, kad kainų kilimo laikotarpis baigėsi. Šiuo metu dažnas investuotojas saugo savo investicijas, nors jos jau nuostolingos, įtikinėdami save, kad jas parduoti yra per vėlu, arba tikėdamiesi, kad rinka netrukus atsigaus.
Vis dėlto kainoms toliau krintant, nuotaika rinkoje dar labiau subjūra, apima nerimas, neigimas, o galiausiai net ir panika – juk visi brangiai pirko turtą, kurio vertė dabar smunka žemyn.
Daugelio mąstymo modeliai – panašūs
Pastebėta, kad daugelis investuotojų priimdami sprendimus taiko panašius mąstymo modelius, kurie dažnai lemia ir iracionalius sprendimus. Veikdami individualius investuotojus šie modeliai galiausiai paveikia visą rinką.
Vienas dažniausiai pasikartojančių elgsenos modelių – polinkis pervertinti turimą informaciją, kuri patvirtina mūsų pačių įsitikinimus, ir ignoruoti arba atmesti informaciją, kuri jų nepatvirtina. Pavyzdžiui, investuotojai bulių rinkos metu gali labiau sutelkti dėmesį į teigiamas naujienas, ignoruodami neigiamas žinias arba ženklus, rodančius, kad rinkos tendencija gali pasikeisti.
Kitas dažnas modelis – nuostolių vengimas. Įprastai žmonės labiau linkę bijoti praradimų nei džiaugtis pelnu. Kitaip tariant, nuostolio skausmas dažnai yra stipresnis nei pelno džiaugsmas. Dėl to prekiautojai gali praleisti geras galimybes arba panikuoti ir parduoti aktyvus rinkai kapituliuojant.
Susiduriama ir su nuosavybės efektu – polinkiu pervertinti daiktus, kuriuos turime vien todėl, kad jie mums priklauso. Pavyzdžiui, investuotojas, turintis kriptovaliutų portfelį, yra labiau linkęs tikėti, kad šis turtas turi vertę, nei asmuo, kuris jo neturi.
